Tačiau yra ir kita priemonė, apie kurią Lietuvoje kol kas labai mažai kalbama. Tai – rizikos skola (angl. venture debt). Nors globaliai rizikos skola yra orientuota į įmones, jau gavusias rizikos kapitalo investicijas ir turinčias didelį apyvartinių lėšų poreikį, šiuo pavadinimu gali būti įvardinamas tiesiog skolinimas jaunoms ir perspektyvioms, bet dar tvaraus verslo modelio neturinčioms įmonėms.
Nors išorės investuotojų pritraukimas yra bene labiausiai paplitusi naujų verslų finansavimo forma, verta aptarti rizikos skolos pranašumus, kurie iki šiol lieka tinkamai neįvertinti.
Ne visi verslai tinkami tarptautinei plėtrai
Rizikos kapitalo investicijos daugiau skirtos verslams, kurie turi potencialo augti globaliai ir plėstis į naujas rinkas. Tačiau yra daug verslų, kurie gali veikti pelningai tik konkrečioje vietoje ar rinkoje, neturėdami potencialo plėstis geografiškai.
Dauguma tokių įmonių patenka į smulkaus ir vidutinio verslo kategoriją, kuri sudaro labai didelę ekonomikos dalį bei sukuria daug darbo vietų. Smulkaus ir vidutinio verslo segmentas ekonomiką daro stabilesnę. Kuo daugiau skirtingų verslų, tuo daugiau skirtingų darbo vietų, tuo labiau diversifikuota ekonomika. O tai reiškia, kad ji gali daug lengviau išgyventi vieną ar kitą ekonomikos sektorių paveikiančias krizes.
Tad lokaliai veikiančiam smulkiam ir vidutiniam verslui labiau tinkamas rizikos skolos nei rizikos kapitalo investicijų pritraukimo kelias.
Skirtingi investuotojų ir įkūrėjų interesai
Verslo kūrėjai į verslo vystymą žiūri ne kaip į trumpalaikį projektą, bet kaip į savo profesinę karjerą ar jos dalį. Savo kuriamą verslą jie vertina kelių dešimtmečių ar net kartais pusės amžiaus perspektyvoje.
O investuotojams kažkieno kito įkurtos įmonės tėra investicijos, kurių kažkada reikės atsisakyti, parduodant turimą verslo dalį. Tokie žingsniai paprastai yra planuojami jau po penkerių ar dešimtiems metų. Deja, bet tai dažniausiai prasilenkia su verslo įkūrėjų planais. Tad investuotojų pasitraukimas gali turėti neigiamą įtaką tolesnei verslo sėkmei ar plėtros potencialui.
Tokie išsiskiriantys investuotojų ir verslo kūrėjų interesai istoriškai ir kultūriškai Europoje, taip pat ir Lietuvoje, suformavo nuostatą, jog skolintis verslui yra tvariau. Pavyzdžiui, Vokietijoje skolinimasis iš bankų tebėra vienas dominuojančių verslo finansavimo šaltinių. O Šiaurės Amerikoje dominuoja kitas požiūris – finansavimo verslui ieškoma išleidžiant įmonės akcijas ir tokiu būtų į ją įsileidžiant išorės investuotojus.
Rizikos skolinimas jau egzistuoja ir toliau populiarės
Šiandien Lietuvoje jau egzistuoja koinvestavimo sprendimų, kuomet su valstybės pagalba siūlomos paskolos tiems, kurie investuoja į naujus verslus. Šias paskolas grąžinus, su šios priemonės pagalba įsigytos akcijos tampa investuotojo nuosavybe.
Ši priemonė turi tobulėjimo potencialą – paskolos „kartelę“ galima nuleisti žemiau, sudarant sąlygas ir patiems verslo kūrėjams skolintis, o vėliau išpirkti įmonės akcijas grąžinus paskolą.
Rizikos skolos, kaip verslo finansavimo priemonės, populiarėjimą ilgainiui lems ir šiuo metu vyraujančios tendencijos.
Pirmoji iš jų – smulkus ir vidutinis verslas vis dar patiria sunkumus užsitikrinant bankinį finansavimą. Dėl to sparčiai daugėja ir toliau daugės alternatyvas bankų paskoloms siūlančių verslų.
Antroji – tiek eksponentiškai augantis fintech įmonių skaičius, tiek valstybės institucijos, suinteresuotos žmonių verslumo skatinimu, ieško naujų ir inovatyvių verslo finansavimo sprendimų. Rizikos skolinimas yra vienas iš jų.
Trečioji – daugėja sutelktinio finansavimo platformų, o jose labiausiai dominuoja skolinimo projektai. Tai rodo, jog investuotojai yra suinteresuoti skolinti, iš to tikėdamiesi fiksuotos grąžos.
