Netaršių transporto priemonių daugės laipsniškai
Numatyta, kad pirmajame etape, prasidėsiančiame įsigaliojus įstatymui 2021 m. liepos 1 d., ne mažiau kaip 60 proc. viešųjų pirkimų būdu įsigyjamų lengvųjų automobilių ir lengvųjų krovininių automobilių turi būti netaršūs. Atitinkamas kriterijus krovininiams automobiliams bei sunkiesiems krovininiams automobiliams sudaro ne mažiau kaip 8 procentus. Didžiausias netaršių viešųjų pirkimų būdu įsigyjamų transporto priemonių skaičių numatytas autobusams: net 80 procentų nuo 2021 m. liepos 1 d. visų ketinamų įsigyti autobusų privalės būti netaršūs. Šiuo reikalavimu siekiama užtikrinti greitesnę netaršių transporto priemonių plėtrą viešojo transporto sektoriuje, kuris yra vienas didžiausių oro teršėjų miestuose.
Antrajame etape, kuris prasidės nuo 2026 m. sausio 1 d., absoliučiai visi viešųjų pirkimų būdu įsigyjami lengvieji automobiliai, lengvieji krovininiai automobiliai bei autobusai privalės būti netaršūs. Netaršūs turės būti ir 16 proc. krovininių automobilių bei sunkiųjų krovininių automobilių. Taigi, jau artimiausiu metu valstybė turėtų pradėti įgyvendinti priemones, kurios leistų viešajam sektoriui per ateinantį dešimtmetį atsisakyti didžiosios dalies taršių automobilių ir viešojo transporto priemonių.
Šios naujovės yra ypatingai aktualios elektrinių ir hibridinių transporto priemonių importuotojams, ketinantiems dalyvauti būsimuosiuose viešuosiuose pirkimuose, kuriais valstybė siekia įsigyti transporto priemones.
Alternatyviųjų degalų infrastruktūros plėtra
Įstatyme numatyta, kad iki 2030 metų turėtų būti įrengta 60 000 elektromobilių įkrovimo prieigų, iš kurių 6 000 turi būti viešosios ir pusiau viešos elektromobilių įkrovimo prieigos. Pusiau viešos prieigos – tai tokios prieigos, kuriomis galės naudotis visų be išimties elektromobilių vairuotojai be jokių arba su tam tikrais apribojimais (pavyzdžiui, krauti elektromobilius tik nustatytu paros metu).
Efektyvus elektromobilių energijos įkrovimo tinklas, panašus į dabar egzistuojantį degalinių tinklą, turės būti sukurtas įrengiant didelės arba labai didelės galios įkrovimo viešas prieigas valstybinės reikšmės keliuose ne mažesniu kaip 50 kilometrų atstumu viena nuo kitos.
Stimulas atsinaujinančios energetikos plėtrai
Natūralu, kad augantis elektra varomų automobilių kiekis pareikalaus ir didesnių elektros gamybos apimčių, todėl numatytas reguliavimas netiesiogiai paspartintų ir elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybos plėtrą. Įstatyme elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriams numatyta teisė sudaryti elektros energijos, skirtos prieigai „maitinti“, tiekimo sutartį su bet kuriuo operatoriaus pasirinktu nepriklausomu elektros energijos tiekėju, elektros energijos gamintoju pagal dvišales elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba atsinaujinančių išteklių bendrijomis.
Iššūkis viešojo transporto ir pavežėjimo paslaugų organizatoriams
Akcentuotina ir viena itin svarbi įstatyme numatyta naujovė, susijusi su viešojo transporto paslaugomis ir pavėžėjimo (taksi) paslaugomis. Nuo 2029 m. sausio 1 d. visas viešasis keleivių vežimo keliais transportas, įskaitant pavėžėjimo bei taksi paslaugas teikiančias transporto priemones, turės būti pritaikytos naudoti alternatyviuosius degalus. Nors tokia nuostata skamba gana griežtai, visgi, tikėtina, kad jos taikymui bus laiku pasiruošta dėl natūralaus transporto priemonių nusidėvėjimo (kuris teikiant pavėžėjimo arba taksi paslaugas yra gerokai spartesnis) bei poreikio sudėvėtas transporto priemones pakeisti naujesniais automobiliais.
Be to, iš dalies šio įstatymo nuostatas pačios populiariausios pavėžėjimo (neretai ir taksi) paslaugas teikiančios bendrovės atitinka jau dabar. Nemažai gatvėse zujančių šių paslaugų teikėjų automobilių yra populiarūs visame pasaulyje hibridai, varomi tiek įprastu iškastiniu kuru, tiek elektros energija. Net ir didžiųjų miestų viešasis transportas jau keičiamas į alternatyviaisiais degalais varomą – Vilniaus senamiesčiu besidriekiančiais maršrutais šiuo metu jau juda tik elektra varomi autobusai. Be to, ir kitų didžiųjų miestų gatvėse jau yra bandomas elektros energija maitinamas viešasis transportas. Taigi, pavėžėjimo, taksi ir viešojo transporto paslaugų tiekėjai turėtų spėti tinkamai ir laiku įgyvendinti priimto įstatymo reikalavimus.
Kas svarbu organizuojantiems viešuosius pirkimus ir juose dalyvaujantiems
Įsigaliojus šio įstatymo nuostatoms, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai viešuosius pirkimus privalės organizuoti pagal jo reikalavimus. Priimtas reguliavimas apims ir atvejus, kai ketinama įsigyti transporto priemones, ir sudarant sutartis dėl transporto priemonių naudojimo, pavyzdžiui, teikiant keleivių vežimo paslaugas. Visos perkančiosios organizacijos bei subjektai privalės įvertinti kelių transporto priemonės eksploatacinio laikotarpio poveikį energetikai ir aplinkai bei laikytis Energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimų, taikomų įsigyjant transporto priemones.
Ypatingai aktuali verslui naujovė – priėmus įstatymą turėtų būti išplėsta savivaldybės vykdomų viešųjų pirkimų apimtys. Įstatymo nuostatos numato prievolę savivaldybėms užtikrinti, kad viešųjų elektromobilių įkrovimo tinklų operatoriai, siekiantys įrengti elektromobilių įkrovimo prieigas miestuose, galėtų būti atrenkami tik viešojo pirkimo būdu. Tokiuose pirkimuose galės dalyvauti visi verslo subjektai, siekiantys tapti elektromobilių įkrovimo prieigų operatoriais.
Galime daryti išvadą, kad Seime priimtas alternatyviųjų degalų įstatymas atvers kelius ne vienai naujovei, kurios bus aktualios ir viešajam sektoriui, ir stambiajam bei vidutiniam verslui. Naujovės koreguos verslo sąlygas, keis miestų bei kelių vaizdą, skatins formuotis naujus vartotojų įpročius. Kodėl tam nepradėjus ruoštis jau šiandien?
