9 mln. gyventojų turintis Izraelis mums, o ir visam pasauliui, yra pavyzdinė startuolių ugdymo rinka. Šiandien šalyje aktyviai veikia per 6000 startuolių, taigi vienas startuolis tenka vidutiniškai 1500 gyventojų. Jei imtume pavyzdį iš Izraelio, Lietuvoje šiandien vietoje turimų 700+, pagal gyventojų skaičių turėtų veikti bent 1700 startuolių – 2,5 kartų daugiau, nei dabar.
2021 m. pradžioje Izraelis jau turėjo per 30 technologijų kompanijų, kurių kiekvienos rinkos vertė viršijo 1 mlrd. USD. Vien 2020 m. Izraelyje gimė 4 nauji vienaragiai. Skaičiai skaičiais, bet faktas akivaizdus – katalizuota startuolių ekosistemos sėkmės, šiandien visa Izraelio ekonomika užtikrintai tampa globaliu aukštųjų technologijų ir inovacijų epicentru.
Piltuvėlio principas
Grįžkime į Lietuvą, kurioje šiandien aktyviai veikia, darbuotojus samdo ir mokesčius į valstybės biudžetą moka jau virš 700 startuolių. Ar įmanoma apskaičiuoti, ko mums trūksta, kad Lietuvoje atsirastų 10 vienaragių?
Dirbantys technologijų kompanijose, siekdami apskaičiuoti rezultatą, dažnai naudoja taip vadinamą funnel (piltuvėlio) konceptą. Visiškai nesuklysime, jei jį pritaikysime ir vienaragių apskaičiavimui. Piltuvėlis vaizdžiai parodo, kokią kritinę auditorijos masę būtina surinkti plačiajame piltuvėlio gale, kad juos optimizavus piltuvėlio viduryje, siaurajame jo gale gautume siekiamą rezultatą – dažniausiai pardavimus, o startuolių ekosistemos atveju – užaugusius vienaragius.
Daugelio išsivysčiusių pasaulio šalių statistika rodo, jog vienaragis gimsta vidutiniškai iš 300 startuolių ekosistemoje. Izraelyje šis santykis netgi dar geresnis – 1 iš 200. Taigi, norint Lietuvoje subrandinti bent 10 vienaragių, mūsų ekosistemoje reikėtų bent 3000 aktyviai veikiančių startuolių.
Vienaragiai – ledkalnio viršūnė
Svariausia užduotis šiandien – susitelkti ir suprasti, ko trūksta, kad Lietuvoje startuolių atsirastų kuo daugiau ir kuo greičiau. Ekosistemos augimą turime skatinti iš apačios, nes vienaragiai tėra ledkalnio viršūnė, kuri išnyra po regimu paviršiumi susiformavus atitinkamai startuolių masei.
Suprantama, kad kritinė masė – dar ne viskas. Svarbiausias procesas – konversija – vyksta piltuvėlio viduje. Tai pokytis, kuomet, pritaikius tam tikrus instrumentus, kiekybė transformuojasi į kokybę.
Kalbant apie funnel konversiją, didžiausią efektą duoda vieninga ekosistema ir tvirtas jos narių bendradarbiavimas. Antras svarbus komponentas – patyrę investuotojai. Estijos ir Izraelio pavyzdžiai rodo, kad pirmieji pinigai į jų startuolių ekosistemą atėjo iš pirmųjų sėkmės istorijų: Skype – Estijoje, Waze ir Mobileye – Izraelyje.
Tie patys žmonės, pardavę savo įsteigtas ir išaugusias kompanijas, pritrauktą kapitalą reinvestavo į ekosistemos talentus ir naujas idėjas. Patyrę investuotojai smarkiai išaugina sėkmės šansą toms kompanijoms, prie kurių jie prisiliečia – ne tik finansiniu kapitalu, bet ne mažiau svarbu – savo žiniomis ir ryšiais.
Žvelgdami į didžiąsias ir vis dar greitai augančias Lietuvos technologijų kompanijas, mes tokių patyrusių vadovų, o ateityje galbūt ir investuotojų, jau turime. Norėdami efektyviau padėti rinkai, startuolių lyderiai netgi įsteigė asociaciją. Per ateinančius metus Lietuvoje patirties ir kontaktų dalybos pakils į naują, dar nematytą lygmenį, dėl to galime būti ramūs.
Bendradarbiavimas, švietimas ir valstybės požiūris
Startuolius tipiškai kuria technologiškai išsilavinę jauni specialistai su IT ir inžineriniu išsilavinimu. Čia ir prasideda mūsų atsilikimas, kuris sąlygoja nepakankamą startuolių rinkos dydį. Statistika negailestinga – IT specialistų dalis tarp visų ES dirbančiųjų siekia 3,7%, Estijoje šis skaičius siekia netgi 5,6%, o Lietuvoje IT specialistai tesudaro 2,7%.
Startuolių skaičių Lietuvoje tikrai galėtume padvigubinti, jei mūsų IT specialistų skaičių priartintume prie estiško lygio. Kito kelio nėra, nes Lietuvos technologijų sektorius yra vis dar niekingai mažas, lyginant su kitais Lietuvos verslo sektoriais. Jame dirba tik 0,5% visų Lietuvos dirbančiųjų.
Ir čia mes priartėjome prie trečio itin svarbaus komponento, kurį seniai stebime Estijoje ir Izraelyje – labai aiškiai suprastas valstybės prioritetas. Šių abiejų šalių vyriausybės laiku suprato, kad inovacijų ir technologijų sektoriai yra prioritetiniai jų ekonomikoms; įstatymų leidimo ir reguliavimo srityse jos nuosekliai dirba, startuolių sektoriui skiriamas didelis palaikymas, įsiklausoma į jo poreikius.
Šiose valstybėse rimtai žiūrima į pradinio ir universitetinio išsilavinimo pritaikymą technologijų sektoriaus poreikiams, visokeriopai skatinamos jauno verslo iniciatyvos, labai stipriai rūpinamasi šalies patrauklumu užsienio investuotojams.
Būti kelrode žvaigžde
Nesakau, kad Lietuvoje viskas blogai. Atvirkščiai – ir mūsų vyriausybės požiūris aktyviai keičiasi teigiama krypti, bet visada norisi sulaukti tų pokyčių greičiau. Ypač Lietuvos švietimo sistemoje, kuri vargiai atitinka inovacijomis grįstos Lietuvos ekonomikos viziją.
Svarbiausia, kad didieji mūsų startuolių rinkos dalyviai jau seniai priėmė aiškų įsipareigojimą – būti kelrode žvaigžde ar tiltu diskusijoje su valstybės institucijomis ir visuomene, parodant mūsų ekosistemos galimybes ir sutelkiant visus resursus, kad ekosistema pagaliau galėtų pradėti augti už savo burbulo ribų.
Šiandien esame pasiryžę daryti viską, kad technologijomis ir inovacijomis grįstas ekonomikos segmentas taptų visos Lietuvos, o ne tik jame dirbančios saujelės žmonių, galimybe. Esame įsitikinę, kad technologijos yra būtent tas gelbėjimosi ratas, kurio Lietuvai reikia griebtis kaip galima greičiau.
Tereikia pažvelgti į tokius tradicinius Lietuvos verslo sektorius, kaip žemės ūkis ar gamyba. Matydami pasaulines tendencijas, nesunkiai galime įsivaizduoti, kad siekdami šalies ekonomikos sėkmės, po kelių metų Lietuvoje kalbėsime apie #agrotech sprendimus ir galimybes, o ne ES išmokas, kaip išgyvenimo garantiją.
Pramonėje kalbėsime apie robotikos ir dirbtinio intelekto atnešamą globalų konkurencinį pranašumą, o ne pigią darbo jėgą, kaip mūsų „lemiamą pranašumą“ globaliose rinkose. Po penkių metų pigiausia darbo jėga bus robotas su dirbtinio intelekto smegenimis, kuris sugebės įvykdyti užduotį geriau ir pigiau už pigiausius mūsų pramonės žmones. O ir jie neliks be darbo – perkvalifikuoti galės pradėti dirbti ir gerai uždirbti smarkiai augančiuose startuoliuose.
Tad jau šiandien turime suprasti, kad viskas priklausys, ar Lietuvoje būsime tų technologijų inovatoriai, ar tik sekėjai. Ar kursime pažangias technologijas, ar būsime tik jų vartotojai. Šiandien esame lūžio taške ir turime realią pasirinkimo galimybę Lietuvą pasukti dinamiškai augančios, inovuojančios ekonomikos keliu, kurios centre – antrepreneriška ir gyvybinga technologijų ekosistema.
