Deja, pastaruoju metu spaudoje aprašyti neeiliniai atvejai, kai brokeriai, vykdantys tarpininkavimo paslaugas, elgėsi nederamai, neetiškai ar net nusikalstamai: parduodami butai be statybos leidimų, talpinama klaidinanti, apgaulinga reklama apie parduodamą būstą, sukčiavimo atvejai ir kt. O kur dar neretai NT tarpininkavimo paslaugos vykdomos be sutarčių, vengiant Valstybei mokėti pajamų mokesčius.

Kodėl taip yra? Kodėl mes iki šios dienos susiduriame su tokiais atvejais? Žmonės paprastai įsivaizduoja, kad tai tiesiog tokia sistema, kad jei tau pavyks – pataikysi ant gero brokerio, o jei Fortūna ne tavo pusėje – tada ant „vidutiniško“, blogiausiu atveju teks „juodasis brokeris“– dirba be sutarčių, vieną dieną parduoda butus, kitą – agurkus...

O tuo metu 1500 brokerių Lietuvoje dirba be jokios valstybės reguliavimo sistemos. Nereglamentuota ir brokerių savivaldos sistema. Brokeriai pagal individualios veiklos pažymą patys dirba taip, kaip supranta. Vieni ypač kruopščiai ir atsakingai, kiti – kaip pavyksta, dar kiti – visiškai bet kaip. Viskas remiasi paprotinės teisės, kartais – užsienio praktikų principais.

Viskas būtų nieko, jei brokeriai tarpininkautų parduodant saulėgrąžas, bet jie tarpininkauja parduodant brangiausią materialų žmonių turt – tai dideli pinigų srautai ir dar didesnė atsakomybė. Bet ar tai rūpi valdžios atstovams?

FNTT 2020 metų ataskaitoje, apžvelgiant pinigų plovimo ir prevencijos rizikos vertinimą Lietuvoje, NT brokeriai patenka į aukščiausiąją, t. y. ketvirtą, rizikos grupę – per jų rankas gali būti įgyvendinamos trečiųjų asmenų „pinigų plovimo schemos“ manipuliuojant NT.

Vadinasi, mes jau kalbame apie tris dalykus – paslaugų kokybės užtikrinimo ir mokesčių valstybei problemas, ir dar pinigų plovimo prevenciją. Beje, NT brokeriams pinigų plovimo ir prevencijos įstatyme skiriama reikšminga atsakomybė vykdant pinigų plovimo priežiūrą šalyje.

Tai kaip mes dabar atrodome, kaip atsakingi už pinigų plovimo prevenciją, ar kaip?

Juk dešimtys tūkstančių žmonių prarastų eurų per paskutinius du atvejus, aprašytus spaudoje, kai brokeriai paėmė pinigus ir dingo, nėra panašu į intriguojantį serialą, greičiau į betvarkę dėl to, kad nėra šios veiklos valstybinio reglamentavimo. O juk prievolė pervesti užstatą į depozitinę sąskaitą, forminant pirkimo - pardavimo sandorius, kas Vakarų šalyse yra įprasta, padėtų lengvai išvengti šių minėtų atvejų.

Beje, įvykus tokiam precedento neturinčiam įvykiui, Vakaruose žalą kompensuotų brokerių privalomas civilinės atsakomybės draudimas, kuris pas mus taip pat neegzistuoja, kadangi draudimo bendrovės nemato prasmės formuoti draudimo tokiems atvejams, kadangi tam nėra nei poreikio, nei prievolės.

Jau prieš penkeris metus Seimui buvo pateiktas NT Brokerių įstatymas, reglamentuojantis reikalavimus brokerio kvalifikacijai, licencijavimą, civilinės atsakomybės draudimą brokeriams ir t.t. Ir tai jau tikrai būtų įgyvendinta kaip sistema. Bet tai nugulė stalčiuose.

Iš šalies atrodo, kad mūsų valdžia diena iš dienos nenustojamai dirba, nuo ryto iki vakaro eidama paskui problemas ir mėgindama jas spręsti. Vienas sėkmingiau, kitas ne taip sėkmingai.

Bet yra ir kitas kelias – sukurti elementarią tvarką (sistemą), kuri šias problemas, bent jau brokerių darbe, pašalintų iš principo. Juk NT Brokerių įstatymas užtikrintų, kad rinkoje dirbtų tik aukštos kvalifikacijos brokeriai, būtų reguliuojama jų atsakomybė, o paslaugos teikiamos tik aukščiausiu lygiu.

Prieš du mėnesius šis klausimas ir vėl pristatytas Vyriausybės atsakingai institucijai. Norisi, kad tai nebūtų vilkinama, tiesiog paimama ir padaroma. Ir žmonės pajus, kad sistema veikia ir jų problemos sprendžiamos be priekaištų, užtikrinamas pinigų plovimo ir prevencijos įstatymo vykdymas ir, dar kaip „vyšnia ant torto“, valstybei sumokami visi mokesčiai.