Atsakymas – taip. Tačiau viskas priklausys nuo mūsų kantrybės ir tolesnio nuoseklaus darbo. Gyvybės mokslų ekosistema yra viena iš sudėtingiausių inovacijų sričių, ji apjungia daug suinteresuotų šalių: akademines institucijas, sveikatos priežiūrą, reguliavimo agentūras, verslą, viešąjį sektorių ir pacientus – galutinius inovacijų naudos gavėjus. Mūsų daug, bet visi drauge ir kiekvienas atskirai sergame už tolimesnę sėkmę.

Subalansuotas ekosistemos auginimas duoda akivaizdžių rezultatų. Europos Komisijos nario Thierry Bretono, atsakingo už vidaus rinką, vizitas Lietuvoje yra vienas pavyzdžių, kaip bendradarbiaudami tarpusavyje ekosistemos dalyviai gali pasiekti gerų rezultatų. Dabar Europos Sąjunga vertina Lietuvą kaip šalį, turinčią potencialą gaminti COVID-19 vakcinoms reikalingus komponentus.

Apskritai pandemija paskatino Europą sukti galvą, kaip mobilizuoti žemyno gyvybės mokslų sektoriaus gamybos pajėgumus, apie juos žinoti iš anksto ir po ranka visuomet turėti sąrašą tų, kurie yra pasirengę.

O mes tokie ir esame. Tai liudija sparti sektoriaus eksporto plėtra pernai metais – gyvybės mokslų sektoriaus eksporto vertė pasiekė 824 mln. EUR. Chemijos pramonės produktų eksportas augo net 62 proc., o pirmųjų šių metų mėnesių statistika rodo, kad tempas nelėtėja.

Taigi, pandemijos akivaizdoje Lietuvos gyvybės mokslų inovacijų kūrėjai nesutriko. Priešingai, tai tapo proga inovatyvioms įmonėms įgyvendinti naujas idėjas su valstybės teisine, administracine ir iš dalies finansine pagalba.

Per šiuos metus vienos įmonės ėmė kurti vakcinos nuo COVID-19 viruso kandidato prototipus, kitos pasitelkė mokslininkus į pagalbą, kad rinkai pristatytų priemones, palengvinančias koronaviruso nustatymą, trečios savo turimus produktus pritaikė kovai su koronaviruso infekcijos padariniais.

Esame šalis, kurią vis geriau pažįsta ir pripažįsta tarptautiniai gyvybės mokslų verslo partneriai. Juk čia dirba pasaulinio lygio talentai, čia vystomos tarptautiniu mastu vertinamos idėjos (pavyzdžiui, CRISPR-Cas9 genų redagavimo metodas), kasmet įsikuria apie 10 šioje srityje dirbančių startuolių.

Tačiau iškyla problema.
Tokiai kompaktiškai valstybei kaip Lietuva sunku konkuruoti su didesnėmis šalimis arba su tokiomis kaip JAV, Vokietija ar Jungtinė Karalystė, kuriose prioritetas gyvybės mokslų sektoriui skiriamas jau ne vieną dešimtmetį.

Norėdami konkuruoti, Lietuvoje turime ne tik didinti finansavimą šios srities moksliniams tyrimams, bet ir imtis švietimo priemonių skatinti biotechnologijų ir gamtos mokslų studentų verslumą, diegti žinias apie gyvybės srities produktų ir paslaugų komercializavimą.

Juk iš tikrųjų, kaip pažymėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje lankęsis eurokomisaras Th. Bretonas, turime labai daug: pasaulinio lygio talentus, pasaulinio lygio verslo kompanijas, didelį mokslinių tyrimų potencialą. Turime viską. Trūksta tik labai nedaug.

Gyvybės mokslų ekosistemų produktyvumą ir komercializuotų produktų skaičių padidinti gali tam tikros tiltus tarp verslo ir mokslo nutiesiančios struktūros. Stiprūs akseleratoriai ir inkubatoriai suteikia visapusę paramą šios srities naujiems verslams jų veiklos pradžioje, žinias apie verslo modelį, pradinį reikiamą finansavimą bei lengvesnę prieigą prie investuotojų ar reikiamos infrastruktūros. Tokioje organiškoje verslo pradžios sistemoje galime tikėtis užauginti žymiai daugiau sėkmingų lietuviškų startuolių gyvybės mokslų srityje.

Taip pat matome, jog įmonėms trūksta žinių apie galimybes įeiti į kitas rinkas, ypač žinių apie taikomus reguliacinius reikalavimus medicinos prietaisų, biotechnologijų ir farmacijos produktams bei paslaugoms. Tai irgi yra mūsų uždavinys suteikti šioms įmonės reikiamų žinių įeiti į prioritetines rinkas, iš kurių didžiausią potencialą įžvelgiame JAV ir Vokietijoje.

Reikia išnaudoti dabartinę ypatingą situaciją – kritinę talentų, perspektyvių verslų ir investuotojų masę – ir paskatinti ekosistemos plėtrą imantis tolimesnių žingsnių iššūkiams spręsti. Taip ne tik užtikrinsime tvarų augimą, bet ir šiandienos sėkmę paversime rytdienos laimėjimais.