Viena iš teigiamų tendencijų, kurią rodo kasmet SEB banko atliekami jaunimo tyrimai, yra tai, kad taupyti jaunimas pradeda vis anksčiau – kone pusė Lietuvos jaunuolių taupyti įpranta dar vidurinėje mokykloje ar anksčiau. Ir jų gretos tik gausėja.
Tačiau finansinis raštingumas yra kur kas daugiau negu taupymas. Ši sąvoka apima žinių ir supratimo apie finansus, pasitikėjimo savimi, gebėjimų bei veiksmingų sprendimų visumą, padedančią priimti sau palankų ir tvarų finansinį sprendimą. Arba, jei visiškai paprastai, tai supratimas apie pinigų vertę ir protingas jų leidimas.
Kadangi ne visi vaikai turi vienodas sąlygas apie pinigus ir tvarų savo finansų valdymą sužinoti namuose, švietimo įstaigoms tenka pareiga pasirūpinti pagrindinių žinių lygiu. Visgi geriausi mokytojai ir pirmas pavyzdys, kaip reikia elgtis su pinigais, vaikams yra tėvai.
Nebijokite kalbėti apie pinigus
Kada ir kaip vaikus supažindinti su pinigais ir ugdyti jų asmeninių finansų valdymo įgūdžius, kiekvienas sprendžia individualiai. Auksinė taisyklė čia – pinigai šeimoje neturėtų būti tabu, o vaikai turi suprasti, kam pinigai reikalingi ir kaip tinkamai su jais elgtis.
Pirmoji pažintis su pinigais galėtų įvykti dar ikimokykliniame amžiuje, kad ir žaidimo forma. Pavyzdžiui, vaikui pradedant pažinti skaičius ir mokantis juos sudėti, pinigus – centus ar žaislinius popierinius pinigus – galima naudoti kaip vieną iš edukacinių priemonių.
Nebijokite su vaikais kalbėti apie pinigus: apsipirkdami parduotuvėje ar būdami namuose supažindinkite su kainomis, aptarkite, kiek kainuoja maisto produktai, kasdien naudojami daiktai, žaislai. Kad padėtumėte vaikams suprasti santykinį pinigų dydį, pasiūlykite kainas palyginti.
Su vyresniais galima aptarti ir kitas pragyvenimo išlaidas, pavyzdžiui, kiek kainuoja įvairios paslaugos, būsto paskola, būreliai ar kiek šeima išleis atostogoms. O jei mėgstate stalo žaidimus, puikiai tiks ir „Monopolis“ ar panašus žaidimas.
Vaiko „atlyginimas“ ir motyvacinė sistema
Visgi geriausias mokytojas yra praktika, o jos vaikai gaus turėdami reguliarių pajamų – kišenpinigių. Kada, kokiu dažnumu ir kiek pinigų duoti vaikams, patarimų yra įvairių. Tai priklauso ir nuo šeimos finansinės padėties.
Pirmuosius savo pinigus vaikas gali gauti vos pramokęs skaičiuoti. Žinoma, tai neturėtų būti didelė suma. Pavyzdžiui, ją galite susieti su vaiko amžiumi: per savaitę vaikas gauna perpus tiek eurų, kiek jam metų.
Šias lėšas iš pradžių galite duoti grynaisiais pinigais, o ūgtelėjusiam vaikui turėtų patikti pinigus gauti į kortelės sąskaitą. Skaičiuoti gal ir neteks tiek daug, bet mokydamiesi naudotis nauja atsiskaitymo priemone jie jausis labiau suaugę – jei tėtis ir mama parduotuvėje moka kortele, vaikas norės daryti tą patį.
Nepamirškite su vaikais kalbėti apie taupomus pinigus, kiek jų jau turi, ką norėtų nusipirkti, kiek iki norimo pirkinio dar trūksta. Taip pat atminkite, kad vaikai jus stebi ir iš jūsų mokosi, todėl svarbu rodyti gerą pavyzdį. Gal ir jums praverstų taupyti naujam telefonui, televizoriui ar kitam brangesniam pirkiniui kartu su vaiku?
Padėti, bet ne nurodinėti
Vaizdas parduotuvėje, kai prekystalio nesiekiantis vaikas tiesia banko kortelę ar atsiskaito telefonu bekontakčiu būdu, jau nestebina – Lietuvoje savo asmeninę sąskaitą ir su ja susietą mokėjimo kortelę gali turėti vaikai nuo septynerių metų, ir ši paslauga tampa vis populiaresnė. Be to, korteles priima vis daugiau mokyklų, taigi jos tampa įprasta priemone susimokėti už pietus, o tai suteikia daugiau patogumo ne tik vaikams, bet ir tėvams.
Interneto bankas ar mobilioji programėlė yra puiki praktinė priemonė mokant vaikus finansinio raštingumo, o galėdami atsiskaityti kortele vaikai gali patys savarankiškai tvarkyti turimas lėšas, pavyzdžiui, vos atsiskaitę pasitikrinti sąskaitos likutį, įvertinti, kam ir kiek pinigų jau išleido tą mėnesį. Taip pat mažėja rizika pamesti pinigus ar pamiršti atsiimti grąžą, o tėvai gali bet kada pervesti kišenpinigių greitai ir nemokamai.
Dar vienas interneto banko ar mobiliosios programėlės privalumas yra operacijų išrašai. Su vaiku sutarę, kokią dalį pajamų jis planuoja išleisti kasdienėms reikmėms, o kokią – taupyti, praėjus mėnesiui ar kitam sutartam laikui galite kartu paanalizuoti, kaip pavyko susitarimo laikytis, kokios išlaidos buvo nebūtinos ir kiek būtų pavykę sutaupyti jų nepatyrus.
Tačiau vaiko asmeninių lėšų analizė turėtų vykti tik jam sutinkant, taip pat reikėtų pasistengti vengti vertinimų ir juo labiau priekaištų dėl vaiko išlaidų. Kišenpinigiai vaikus moko pačius planuoti savo santaupas ir išlaidas, todėl tėvai turėtų rodyti pasitikėjimą ir leisti jam su savo pinigais elgtis taip, kaip jam norisi. Ir leisti klysti, nes tik patys priimdami sprendimus ir patirdami jų pasekmes vaikai mokysis tvarkyti savo finansus ir juos planuoti. Kartą neiškentę ir nusipirkę saldumynų ar žaidimų, kitąkart jie supras, kad taip tik patys prailgino laiką, per kurį teks taupyti norimam telefonui ar kitam svarbesniam pirkiniui.
