Lietuvos gamybos potencialas – lyderiai su „Excel“?

Europos Komisijos skaičiuojamas skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) rodo, kad 2020 m. Lietuva užėmė trečią vietą visoje ES pagal įmonių, besinaudojančių verslo valdymo sistemomis (ERP), rodiklį.

Europos Komisijos apklausos rezultatai rodo, kad pernai net 48,3 proc. Lietuvos ne finansų sektoriaus bendrovių naudojosi ERP sistemomis, o pagal šį rodiklį Lietuva pernai nusileido tik Danijai ir Belgijai. Tai mums padeda atkreipti į save globalių žaidėjų dėmesį, tačiau vos tik potencialus klientas pradeda įmonės auditą, jį pribloškia, kaip skiriasi mūsų ir jų supratimas apie procesus. Kodėl taip yra? Deja, turėdami buhalterinės apskaitos sistemą ir visagalį „Excel“, mes galvojame ir teigiame, kad jau turime verslo valdymo sistemą.

Investicijų į skaitmeninimą, ypač IT sritį, apimtys Lietuvoje bent jau iki praėjusių metų augo lėtai. Tai galėjo lemti neaiški investicijų grąža – paprastai tokių projektų atsiperkamumas yra daugiau nei 5 metai.

Kita problema – tokiems projektams biudžetas dažniausiai skiriamas iš IT skyriaus, o turėtų būti skiriamas iš visuotinių įmonės resursų. Trūksta ir strateginio požiūrio, daugeliui tai mados reikalas ar kliento primesta sąlyga gauti daugiau užsakymų, o ne strateginė investicija į verslo augimą, kuri turėtų atitikti strateginės transformacinės investicijos logiką.

Tokią situaciją palyginčiau su vedybomis, kai sutuoktinį renkatės ne Jūs patys, o parenka kiti. Jūs gal ir abejojate, bet kai žadamas kraitis – ES struktūrinių fondų parama – daug nesipriešinate ir sutinkate.

Sveikinu – Jūs turite verslo valdymo sistemą. Ar Jūs su ja dirbate? Vargu. Ar dirba Jūsų darbuotojai? Mažai tikėtina. Su ja daugiausiai dirba ir geriausiai yra susipažinęs Jūsų IT skyriaus specialistas, kuris bando išnagrinėti įmonės procesus. Dėmesio, personalo specialistai, kai ieškosite naujo operacijų vadovo, galbūt verta pasidomėti kitų įmonių IT specialistais...

Kelias į aukštesnę lygą

Vienas iš pagrindinių veiklos rodiklių, matuojant gamybinės įmonės sėkmę, yra pridėtinė vertė vienam darbuotojui. Nors praėjusiais metais ji Lietuvoje augo, Europos kontekste vis dar atrodome labai prastai.

Eurostat duomenimis, vienas apdirbamosios gamybos sektoriaus darbuotojas Lietuvoje per metus sukuria 34 tūkst. Eur. pridėtinės vertės per metus, kai ES vidurkis siekia 63 tūkst. eur. per metus. Šalių lyderių trejetuke, Danijoje ir Švedijoje vienas apdirbamosios gamybos sektoriaus darbuotojas per metus sukuria atitinkamai 138 ir 133 tūkst. eur. pridėtinės vertės per metus, Vokietijoje – 82 tūkst. eur. per metus.

Kaip galėtume sumažinti šį atotrūkį? Paprasčiausias būdas būtų dvigubai ar trigubai pakelti kainas. Tačiau to padaryti nepavyks, nes nesame produktų kūrėjai (angl. original equipment manufacturer), kurie turi betarpišką ryšį su vartotojais ir diktuoja inovacijų ir skaitmeninės transformacijos kryptį.

Visi kiti gamintojai skirstomi į tiekimo grandinės lygmenis: pirmą, antrą, trečią ir t.t. Visi jie konkuruoja iš esmės tik gudresniu savo resursų panaudojimu, klientų reikalavimų atitikimu. Kuo žemesnis tiekimo grandies lygmuo, tuo mažiau pridėtinės vertės sukuriama ir dažniausiai tuo mažesnį skaitmeninės transformacijos lygį įmonė turi. Deja, Lietuvos gamintojai yra žemesniųjų lygų žaidėjai, o verslo valdymo sistema ir yra tas liftas, kuris galėtų mus pakelti į viršų.

Mes ir taip dirbame efektyviai. Ar tikrai?

Panagrinėkime realų Lietuvos gamybinės įmonės pavyzdį. Įmonėje dirba 207 darbuotojai, jos metinė apyvarta – 17 mln. eurų, o atėmus tiesioginius medžiagų ir paslaugų kaštus, pridėtinė vertė sudaro 10 mln. eurų per metus arba 48 309 eur. per metus vienam darbuotojui.

Tokia gamybinė įmonė, be abejo, turi labai daug procesų. Kliento užklausa, o vėliau ir užsakymas, keliauja per pardavimų, gamybos, pirkimų, finansų skyrius. Paprastai kiekvienas skyrius savo operacijoms atlikti naudoja vis kitas sistemas ar programas (CRM, CAD, SRM, planavimo, buhalterinės apskaitos ir t.t.) ir, žinoma, didžioji dalis duomenų valdoma įvairiose „Excel“ bylose.

Vienintelis finansų skyrius paprastai dirba su viena buhalterine sistema. Pavertus tai skaičiais, per metus gauname 470 000 gamybinių operacijų ir beveik 1 mln. atsargų judėjimo operacijų, finansų skyrius išrašo 12 000 tiekimo sąskaitų ir 5 000 pardavimo sąskaitų.

Kas įvyko sujungus duomenis iš skirtingų skyrių į vieną sistemą? Procesai tapo automatizuoti, užduočių formavimas – aiškesnis, neliko pasikartojančių darbų, sumažėjo klaidų tikimybė. Svarbiausia, įmonė pradėjo taupyti valandas ir galėjo padidinti gamybos pajėgumus. 15 proc. padidėjęs efektyvumas sukūrė 1 454 160 eurų pridėtinės vertės per metus.

Galbūt tai atrodo kaip paprastas ir banalus dalykas, tačiau per 20 metų gamyboje galiu pasakyti, kad paprasti dalykai ir yra sunkiausi. Mėgstame kalbėti apie robotizaciją, dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis, tačiau labai dažnai nežinome savo vidinės procesų informacijos. Tik efektyviai valdomi verslo procesai formuoja naują įmonės kultūrą ir infrastruktūrą, į kurią galima integruoti ir sudėtingesnius sprendimus.

Kas toliau? Iš gamintojų į kūrėjus

Gamyba sudaro apie 20 proc. Lietuvos BVP, kas reiškia 7,56 mlrd. eur. bendrosios pridėtinės vertės. Jei pavyktų padidinti mūsų gamybos įmonių procesų efektyvumą 15 proc., gautume papildomus 1,13 mlrd. eur. Tai yra mažiausia, ką mes galime padaryti, ir tam turime visas sąlygas.

Turime puikią Lietuvos lokaciją, kurią dar reikia tinkamai išnaudoti. Mes turime klientus skandinavus, vokiečius, prancūzus, iš kurių įgyjame ir „know-how“, o netrukus prie jų gali prisijungti ir britai, ieškantys galimybių vystyti gamybinius projektus.

Taip pat formuojasi palanki terpė perkeliant ir vystant tiekimo grandines iš Azijos į Europą. Jei reikia, galime išnaudoti kaimyninių Baltarusijos ir Ukrainos kompetencijas. Esame 11-ti pasaulyje Doing Business verslo aplinkos reitinge, 4-ti pasauliniame kibernetinio saugumo indekse bei pagal 4G tinklo plėtrą ES. Be to, mes turime beveik pusės milijardo eurų kraitį (445 mln. eur.) suplanuotos paramos skaitmenizacijai 2021-2023 m.

Užsienyje pristatydamas Lietuvą, visada kalbu apie ją kaip šalį, kuri labai gerai dirba. Tikiuosi, kad 2030 m. man jau nebereikės pristatinėti Lietuvos, nes visi ją žinos kaip šalį, kuri kuria.