Detaliau panagrinėjus metinį kainų pokytį segmentuose, kurie turi didžiausią „svorį“ Lietuvos vartotojų išlaidų struktūroje, galima pastebėti, kad kol kas esminės įtakos įsibėgėjančiai infliacijai Lietuvoje turi vienas segmentas, t.y. transportas.

Transportas užima antrą vietą visoje Lietuvos vartotojų išlaidų struktūroje (13,25 proc. visų savo išlaidų Lietuvos vartotojai išleidžia būtent transportui) ir per metus kainos šiame segmente padidėjo 7,2 proc. Esminės įtakos tokiam reikšmingam kainų šuoliui transporto segmente turėjo per metus išaugusios pasaulinės naftos kainos.

Pavyzdžiui, Bloomberg duomenimis, 2020 m. balandžio pabaigoje Brent rūšies naftos kaina siekė 21 USD/barelį, kai 2021 m. pabaigoje – 67 USD/barelį. Reikšmingai išaugus naftos kainai, per metus, t.y. lyginant su 2020 m. balandžiu, degalų kainos Lietuvoje išaugo 16,1 proc. Tai atitinkamai turėjo milžinišką poveikį ir bendram infliacijos rodikliui Lietuvoje dėl labai didelės transporto išlaidų eilutės dalies visoje Lietuvos vartojimo išlaidų struktūroje.

Kituose svarbiausiose segmentuose Lietuvos vartotojų išlaidų struktūroje kol kas dar nesimato kainų proveržio. Pavyzdžiui, per metus, t.y. palyginti su 2020 m. balandžiu, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos sumažėjo 0,1 proc. (maisto produktų kainos per metus nepasikeitė); komunalinės išlaidos pabrango tik 0,6 proc.; alkoholinių gėrimų kainos padidėjo 0,8 proc. Šios kategorijos, kartu sudėjus, sudaro beveik 50 proc. visų Lietuvos vartotojų išlaidų (tiksliau sakant – 46,62 proc.).

Tačiau reikia atkreipti dėmesį į vieną pavojingą aspektą: statistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje vis labiau įsibėgėja prekių infliacija. Pavyzdžiui, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. sausį, palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, prekių kainos mažėjo 1,2 proc., o kovą ir balandį jau fiksuojamas metinis prekių kainų augimas, kuris tampa vis spartesnis.

Šių metų kovą prekių kainos per metus padidėjo 0,6 proc., o balandį jau fiksuojamas 1,7 proc. metinis prekių kainų padidėjimas. Ir labai tikėtina, kad artimiausiu metu dėl išaugusių pasaulinių žaliavų kainų prekių infliacija Lietuvoje tik spartės – ką jau dabar galima pasakyti vertinant Lietuvos pramonės produkcijos kainų dinamiką.

Kadangi prekių segmentas turi net 70 proc. svorį visoje Lietuvos vartotojų išlaidų struktūroje, nesunku prognozuoti, kad, kylant prekių kainoms, atitinkamai sparčiau kils ir bendras infliacijos rodiklis Lietuvoje.

Paprastai kalbant, dabartinis 2,5 proc. prekių ir paslaugų kainų prieaugis dar toli gražu nėra pabaiga – artimiausiu metu infliacija Lietuvoje dar labiau paspartės, o ganėtinai didelės infliacijos reikšmės Lietuvoje gali būti fiksuojamos iki pat rudens.

Labai tikėtina, kad metams einant į pabaigą prekių kainų augimas Lietuvoje kiek „apsiramins“, kam esminės įtakos gali turėti galimas Covid-19 viruso sugrįžimas rudenį ir žiemą.

Tikėtina, kad didesne ar mažesne forma rudenį Covid-19 virusas sugrįš į ES, JAV ir kitus pasaulio regionus, kas atitinkamai paskatins investuotojus peržiūrėti pasaulio ekonomikos perspektyvas bei pasaulinę žaliavų paklausą. Tik tada galima tikėtis infliacijos tempų sulėtėjimo Lietuvoje – labai tikėtina, kad iki rudens pradžios infliacijos tempas Lietuvoje tik spartės.

Infliacija. lentelė
Foto: Asmeninio archyvo