Papasakosiu, kaip skatinimo priemonių lėšas sekėsi gauti mano vadovaujamai įmonei „Glassbee“, kuri yra įsikūrusi Alytuje.

Regioninio verslo skatinimo priemonės – planai ir tikrovė

Norėčiau pradėti nuo šiandieninės situacijos. Mūsų langų gamybos verslas dėl nustatytų kriterijų neatitiko keliamų reikalavimų paramai ir subsidijoms gauti. Pavyzdžiui, paramą gali gauti verslai, kurių veiklos srityse ryškus pardavimų kritimas. Kadangi Lietuvoje nekilnojamojo turto paklausa augo kartu su statybų sektoriumi, atitinkamai didėjo ir mūsų langų užsakymai. Dėl išaugusių pardavimų neatitikome valstybės keliamų reikalavimų paramai gauti. Pardavimai išaugo apie tris kartus, lyginant su 2019 metų rodikliais.

Kita priežastis, kodėl mes ir kitos įmonės negalėjome pasinaudoti parama, yra lietuviška biurokratinė sistema, lydima įvairių pokyčių bei trukdžių. Pirmiausia, trūksta aiškios komunikacijos ir informacijos sklaidos apie lėšų teikimo bei gavimo sąlygas.

Pavyzdžiui, užsienyje gyvenantys kolegos pasidalino savo patirtimi ir papasakojo apie ten veikiančią pagalbą verslui. Jie tikino, kad įmonės tiesiogiai sulaukė skambučių iš juos aptarnaujančių bankų, kurie gavo konkrečios šalies vyriausybės nurodymą operatyviai įvertinti įmonių finansinę padėtį ir pasiūlyti finansavimą minimaliais finansavimo kaštais. Kitos valstybės pirma siūlė pagalbą, o paskui ieškojo būdų, kaip ją tinkamai įforminti.

Lietuvoje viskas priešingai, visiškas nesusipratimas. Biurokratija, biurokratija ir dar kartą biurokratija. Kitaip negaliu pavadinti. Pirmiausia, verslui norint gauti paramą, tenka pildyti šūsnį prašymų/paraiškų. Paskui laukia ilgas procesas vertinant paraiškas. Jau nekalbu apie institucijose dirbančių žmonių krūvį, darbuotojų trūkumą.

Ne visos įmonės, kurioms reikėjo paramos, ją gavo. Kalbu apie mokesčių atidėjimą ir kitas lengvatas. Ne išimtis ir „Glassbee“. Pradedančiam verslui globalios pandemijos atveju tokios sąlygos tikrai sudėtingos, išsilaikyti per tokią krizę nesulaukus bent minimalios pagalbos pakankamai sudėtinga. Be to, kredito įstaigose dėl keliamų sąlygų bei reikalavimų gauti finansavimą beveik neįmanoma. Geriausiu atveju pavyksta pasinaudoti alternatyviais finansavimo ir paskolų šaltiniais. Mūsų atveju pagrindinė viltis – augantis NT ir statybų sektorius bei didėjanti langų paklausa.

Valstybinės skatinimo priemonės nuo krizės nukentėjusiam verslui

Mums, kaip ir kitiems verslininkams, visos skatinimo priemonės yra svarbios. Pavyzdžiui, užimtumo tarnyba skelbia apie priemones, kurias įgyvendinus, verslui kompensuojama dalis sumokėto darbo užmokesčio (prastovos ir pan.). Tai išties gera parama verslui siekiant išlaikyti darbo vietas, jau nekalbant apie naujų darbo vietų kūrimą – brangus malonumas pandemijos akivaizdoje. „Glassbee“ ne išimtis, naudojosi užimtumo tarnybos teikiamomis priemonėmis. Kaip sako sena liaudies patarlė „nėra namų be dūmų“. Dėl žymiai išaugusių paraiškų kiekio ir per mažo darbuotojų skaičiaus, paraiškų svarstymas užimtumo tarnyboje yra sutrikęs. Jei anksčiau paraiškų svarstymas buvo operatyvus (trukdavo iki 15 d.), pastaruoju metu tenka laukti gerokai ilgiau. Tokie vėlavimai nepadeda verslui.

Įmonės dovanų iš valstybės neprašo, bet skubi pagalba tikrai reikalinga. Todėl reagavimo greitis yra labai svarbus. Kol vyksta dokumentų pildymas, taisymas, vertinimas, įmonėms tenka galvoti kaip išgyventi. Jau minėjau, kad kitose valstybėse kaip Airija, Italija, Vokietija, finansinę paramą galima gauti gerokai paprasčiau ir operatyviau.

Ne visiems reikalingos subsidijos, kiti laukia plėtros galimybių

Mano nuomone, valstybė apskritai turi dėti daugiau pastangų skatinti regionuose veikiantį verslą. Tai yra svarbus aspektas, kadangi Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvos BVP struktūroje dominuoja Vilniaus apskritis: ji 2019 m. sugeneravo net 42 proc. viso Lietuvos BVP. Palyginumui – 2019 m. Alytaus apskritis generavo tik 3 proc. Lietuvos BVP.

Įmonės, kuriančios didelę pridėtinę vertę ir mokančios mokesčius, kaip tik turėtų sulaukti palaikymo ir palankių sąlygų augimui. Valdžios atstovams reikia ieškoti sprendimų, kaip mažinti biurokratiją, spartinti sprendimų priėmimą. Būtinas glaudus bendradarbiavimas tarp centrinės ir regiono valdžios institucijų.

Verslui reikia palankių sąlygų plėtrai. Pavyzdžiui, valstybė deda dideles pastangas pritraukti užsienio investicijas, tačiau pamiršta, kad Lietuvos verslininkai taip pat planuoja plėtrą. Kodėl tautiečiai verslininkai nesulaukia valstybės dėmesio, lengvatų?

Mums pasisekė, „Glassbee“ ir verslo partneriai „LINI grupė“ sulaukė Alytaus miesto savivaldybės ypatingo dėmesio ir kartu aptarė bendradarbiavimo galimybes plėtojant verslą. Pozityvus Alytaus miesto valdžios, bendruomenės dėmesys skatina verslą ieškoti sprendimų, kurti naujas darbo vietas, kurių taip reikia Alytaus miestui. Anaiptol ne visuose regionuose situacija yra identiška kaip Alytaus mieste.

Galiu paminėti Valstybės kontrolės ataskaitą, kurioje tarnyba yra išsakiusi nuomonę dėl LEZ išnaudojimo, vangiai vykstančių procesų siekiant pritraukti investicijas, prastos valstybės tarnybų komunikacijos, informacijos trūkumo apie galimybes investuoti regionuose. Neretai regionų valdžia neturi galimybės pasiūlyti verslui tinkamos infrastruktūros, reikiamo dydžio sklypo verslo plėtrai. Todėl turėtų būti suformuota aiški valdžios vizija, kaip pritraukti stambius investuotojus į regionus, Laisvas ekonomines zonas.

Tik pasikartosiu, verslas neprašo paramos, o tikisi laikinų lengvatų ir palankių sąlygų investavimui ne tik miestuose, bet ir regionuose.