Siekiant sumažinti nesąžiningos prekybos praktikos atvejų skaičių tiekimo grandinėje bei tinkamai perkelti Nesąžiningos prekybos praktikos direktyvą, Seime užregistruoti keli įstatymų projektai, vienas kurių – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas) pakeitimo projektas. Priimti pakeitimai turėtų įsigalioti nuo šių metų lapkričio 1 d.
Svarbiausi pokyčiai
Ilgėja draudžiamų nesąžiningų veiksmų sąrašas. Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo projekte siūloma išplėsti ir papildyti šiuo metu įstatyme esančių draudžiamų nesąžiningų veiksmų sąrašą naujais draudimais, pavyzdžiui, mažmeninės prekybos įmonei bus draudžiama reikalauti iš tiekėjų, kad jie priimtų iš įmonės grąžinamas neparduotas maisto prekes, nesumokėjus tiekėjui už šias neparduotas prekes ar nesumokėjus už prekių pašalinimą.
Plečiasi tiekėjų apsauga. Įstatymo projektu siūloma plėsti subjektų, kuriems būtų taikoma šio įstatymo apsauga, ratą. Siūloma didinti tiekėjų pajamų ribą iki 350 mln. EUR vietoj dabar esančios 40 mln. EUR ribos, skaičiuojant visų susijusių įmonių pardavimo pajamas kartu. Taigi įsigaliojus šiam pakeitimui ženkliai padaugės tiekėjų, kuriems taikoma šio įstatymo apsauga.
Griežtėja atsakomybė. Už draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms siūloma skirti baudą, siekiančią iki 0,7 proc. nuo gautų metinių pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais. Palyginimui – dabartinis reguliavimas nustato maksimalią 120 000 EUR baudos ribą, o tai Konkurencijos tarybos skaičiavimais sudaro 0,007–0,04 proc. mažmeninės prekybos tinklų bendrųjų metinių pajamų, todėl šis maksimalus baudos dydis nebeatlieka atgrasančios funkcijos ir būtinas piniginių sankcijų dydžio koregavimas.
Be to, projektu norima įtvirtinti, kad pradinis baudos dydis būtų 0,05 proc. nuo gautų pardavimo pajamų praėjusiais finansiniais metais ir tik vėlesniuose baudos skyrimo etapuose atsižvelgiant į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ji būtų tikslinama – mažinama arba didinama.
Įstatymo projektu taip pat siūloma už draudžiamus veiksmus, kai mažmeninės prekybos įmonė vėluoja atsiskaityti su tiekėjais nustatytais terminais, mažmeninei įmonei skirti baudą ne mažesnę kaip 200 EUR ir ne didesnę kaip 20 proc. nuo susidariusios pradelstų skolų tiekėjui sumos.
Plečiasi įstatymą prižiūrinčios institucijos teisės. Po įstatymo pakeitimų įsigaliojimo Konkurencijos taryba, gavusi teismo leidimą, galės be išankstinio įspėjimo įeiti į tikrinamos mažmeninės prekybos įmonės patalpas, teritoriją bei atlikti netikėtą patikrinimą. Taip pat neatidėliotinais atvejais ir esant pakankamai duomenų bei siekiant išvengti esminės žalos ar nepataisomų pasekmių, Konkurencijos taryba galės priimti nutarimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinosios apsaugos priemonės galės būti taikomos iki 1 metų, tačiau Konkurencijos tarybos nutarimu toks taikymas galės būti pratęstas.
Be to, įstatymo projekte numatytas platus tiek nacionalinių, tiek Europos Sąjungos institucijų bendradarbiavimas tiriant galimus mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningus veiksmus, o tai reiškia, kad Konkurencijos tarybai taps lengviau rinkti įrodymus.
Ko tikėtis?
Neseniai Konkurencijos tarybos pristatytoje metinės veiklos ataskaitoje pabrėžta, jog vienas iš institucijos prioritetinių tikslų bus aktyviai stebėti, kaip didieji prekybos tinklai, atlikdami įvairius veiksmus maisto prekių ir gėrimų tiekėjų atžvilgiu, sudarydami naujas ar peržiūrėdami senas sutartis su tiekėjais, užtikrina naujų draudimų laikymąsi.
Be to, Konkurencijos taryba skelbia, kad 2018-2019 m. Konkurencijos tarybai atliekant Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo stebėseną tiekėjai nurodė, jog didieji prekybos centrai skiria baudas, nes tiekėjai ne visuomet gali tinkamai įvykdyti prekybos tinklų vienašališkai pateikiamus užsakymus. Siekdama išsiaiškinti šios problemos mastą, Konkurencijos taryba 2020-2021 m. atliko didelės apimties stebėseną. Po atliktos stebėsenos ir gautų rezultatų Konkurencijos taryba ketina siūlyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai parengti Nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimus ir numatyti draudimą prekybos įmonėms reikalauti pristatyti prekes, jeigu dėl jų kiekio ir pristatymo termino su tiekėjais nebuvo susitarta raštu. Kol kas tai yra Konkurencijos tarybos siūlymas, tačiau tikėtina, tai gali tapti dar viena rimta įstatymo pataisa.
Taigi turėdamos tai mintyje ir siekdamos išvengti neigiamų įstatymo pasekmių, mažmeninės prekybos įmonės jau dabar turėtų pradėti ruošti namų darbus ir tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui, pavyzdžiui,
• peržiūrėti turimų sutarčių su tiekėjais nuostatas ir jeigu reikia, jas pritaikyti prie pasikeitusio reguliavimo;
• peržiūrėti derybų ir kitus procesus, susijusius su tiekėjais;
• reguliariai įmonės viduje organizuoti atitikties įstatymui mokymus.
