Rinkdamiesi vartojimo paskolą žmonės priima sprendimą lygindami palūkanų dydį, kuris neretu atveju garsiai rėkiančioje reklamoje yra artimas nuliui, paryškintas ir pirmiausia krintantis net į nepastabiausią akį. Kuo palūkanų norma mažesnė, tuo paskola kainuos mažiau, manote? Ilgą laiką taip iš tikrųjų buvo, nes dauguma vartojimo kredito teikėjų taikydavo tik palūkanas arba dar pridėdavo santykinai nedidelį sutarties sudarymo mokestį, skirtą administracinėms išlaidoms padengti.

Šiandien situacija rinkoje kardinaliai pasikeitusi – prie palūkanų dažname vartojimo paskolos pasiūlyme nugula ir papildomi neproporcingi mokesčiai, kuriuos vartotojas ne visada lengvai pastebi ir įvertina.

Pavyzdžiui, 5000 eurų paskola 5 metų terminui su 4 proc. metinėmis palūkanomis, bet štai šalia – kartu taikomas 0,5 proc. mėnesinis sutarties administravimo mokestis, skaičiuojamas visą sutarties laikotarpį nuo pradinės paskolos sumos. Išlaidos palūkanoms per sutarties laikotarpį sudarys 525 eurus, o išlaidos už iš pirmo žvilgsnio nekaltą 0,5 proc. mėnesinį sutarties sudarymo mokestį sudarys 1500 eurų, t.y. net 74 proc. nuo bendros kredito kainos. Įvertinus bendrą paskolos kainą ši paskola yra brangesnė nei paskola su 14 proc. palūkanomis netaikant jokių papildomų mokesčių.

Ar kitas pavyzdys, kur siūloma rinktis 2000 eurų paskolą 2 metų terminui su 6 proc. metinėmis palūkanomis, bet drauge taikomas 90 EUR vienkartinis sutarties sudarymo mokestis ir 15 EUR mėnesinis sutarties administravimo mokestis. Tokios paskolos išlaidos palūkanoms sudarys 127 eurus, o kiti mokesčiai 450 eurų, t.y. 78 proc. nuo bendros kredito kainos. Įvertinus bendrą paskolos kainą, ši paskola yra brangesnė nei paskola su 25 proc. palūkanomis netaikant jokių papildomų mokesčių.

Ką daryti? Prieš priimant sprendimą dėl vartojimo paskolos, visuomet vertinkite visus mokesčius, o ne tik palūkanų dydį. Paprasčiausia tą padaryti atsižvelgus į bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, sutrumpintai vadinamą BVKKMN. Taip, terminas ne pats draugiškiausias paprasto vartotojo ausiai, bet šiandien tai tėra vienintelis būdas sužinoti tikrąją paskolos kainą, nes ją privalo nurodyti kiekvienas kredito teikėjas, jeigu reklamoje nurodytas bent vienas paskolos kainą sudarantis elementas.

Skirtumai tarp taikomų palūkanų ir realios kredito kainos akivaizdūs ir Lietuvos banko skelbiamoje vartojimo kreditavimo rinkos statistikoje. Bankuose ir kredito unijose vidutinė vartojimo paskolos palūkanų norma vasarį siekė 9 proc., o BVKKMN – 12,24 proc. Jei bankai dar ne visada naudojasi gyventojų nepastabumu, tai kitų kredito davėjų statistika kur kas agresyvesnė – praėjusių metų paskutinio ketvirčio duomenimis, vidutinės palūkanos siekė 24,17 proc., o vidutinė BVKKMN – net 41,58 proc. Tad nepasitikėkite į auksinį popierių įvyniotu nulinių palūkanų pasiūlymu, palyginkite kelis tiekėjus ir tikrąją paskolos kainą, ne tik tą, kuri užrašyta ryškiausiai.