Ne ATLPS sektoriai – transportas, žemės ūkis, atliekų tvarkymas, namų ūkiai ir kiti – išmeta apie du trečdalius visų ŠESD emisijų Lietuvoje. Dabartinės tendencijos rodo, kad Lietuva ne tik kad neartėja prie užsibrėžtų ŠESD tikslų, bet nuo jų kasmet tolsta. Praėjusią savaitę Aplinkos ministras Simonas Gentvilas užsiminė apie svarstomą visuotinį ŠESD mokesčio projektą. Ar tikrai mums reikia naujo mokesčio? Ar verslas ir visuomenė turėtų dėl jo nerimauti?

Kitų ES šalių patirtis

Šiuo metu apie pusė ES šalių narių, kaip Švedija, Danija, Suomija, Nyderlandai, Slovėnija ir kitos, turi mokesčius pagrįstus ŠESD emisijų kiekiu. Šiuo metu Švedija taiko didžiausią ŠESD mokesčio tarifą – apie 114 eurų už anglies dioksido toną (beveik tris kartus didesnis už šiandieninę ES apyvartinių taršos leidimų kainą).

Anglies dvideginio mokestis Švedijoje buvo įvestas dar 1991 m., kurio dydis tuo metu siekė apie 23 eurus už anglies dioksido toną. Šis mokestis buvo ir tebėra kertinis Švedijos klimato politikos instrumentas, kuris paskatino sumažinti energijos vartojimą, pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir padidinti atsinaujinančios energijos alternatyvų naudojimą visuose Švedijos ūkio sektoriuose.

Palaipsniui didinant mokesčio dydį, ūkio subjektams buvo suteikta laiko prie šio mokesčio prisitaikyti. Per 2005-2018 metų laikotarpį ŠESD tarša Švedijoje sumažėjo 25 proc., o realios šalies pajamos (BVP) per tą patį laikotarpį išaugo 23 proc. Kitaip tariant, nėra pagrindo galvoti, kad toks mokestis gali prisidėti prie ekonomikos augimo lėtėjimo.

Praėjusiais metais JAV mokslininkai ekonomistai Gilbert Metcalf ir James Stock paskelbė studiją, kurioje tiriama, kaip ŠESD mokesčio įvedimas Europoje paveikė šių šalių BVP ir užimtumą. Pagrindinis gautas rezultatas – ŠESD apmokestinimas neturėjo neigiamo poveikio BVP ar užimtumui šalyse, kurios įvedė ŠESD mokestį (palyginti su tomis, kurios to dar nepadarė). Atvirkščiai, šie mokslininkai skaičiuoja, kad vidutiniškai apie 33 eurų už toną ŠESD mokesčio įvedimas turėjo teigiamą poveikį BVP ir užimtumui, nors šis efektas buvo mažas ir sunkiai statistiškai apčiuopiamas.

Tendencija Lietuvoje: realybės ir ambicijų žirklės platėja

Klimato kaitos politika tampa vis aktualesnė Lietuvos politiniame gyvenime. Vis daugiau partijų savo rinkiminėse 2020 metų programose skyrė dėmesio klimato kaitos problematikai. Tai atspindi verslo ir visuomenės didėjantį susirūpinimą globalia klimato kaita ir mūsų šalyje didėjančiais išmetamų teršalų kiekiais.

Deja, ŠESD tarša Lietuvoje pastaraisiais metais ne tik kad nemažėja, bet atvirkščiai – ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose ŠESD tarša padidėjo apie 26 proc. 2005-2018 metais. Tuo tarpu per šį laikotarpį Švedijoje ši tarša sumažėjo 25 proc. (Europos Aplinkos Apsaugos Agentūros duomenimis)! Dar pagal ankstesnius įsipareigojimus, Lietuva turėjo pasiekti, kad ŠESD emisijos sumažėtų 9 proc. iki 2030 m. Šis tikslas turės būti ženkliai didesnis po naujų derybų su ES.

Foto: Asmeninio albumo

Mes turime strategijas ir daugybę priemonių skirtų daugiau ar mažiau mažinančių ŠESD emisijų išmetimus Lietuvoje (pvz., automobilių registracijos mokestis yra vienas iš jų). Deja, neturime tvirto klimato politikos pamato. Šiuo metu klimato politikos instrumentų gausa primena akmenų krūvą be aiškesnės formos ir kaštų ir naudos analize grįstos strategijos. Mūsų nuomone, Lietuvos klimato politikai reikia visuotino ŠESD mokesčio, kuris užtikrintų visų Lietuvos ūkio sektorių dekarbonizaciją.

ŠESD mokestis yra visuotinai pripažintas mokslininkų ekonomistų, kaip efektyviausias ir teisingiausias būdas sumažinti ŠESD taršą (pagal New York universiteto aplinkos ekonomikos srities mokslininkų apklausas 2021 ir 2015 metais). Visuotinis ŠESD mokestis nereiškia, kad reikia atsisakyti kitų nacionalinėje energetikos ir klimato kaitos veiksmų plane numatytų instrumentų.

Šie instrumentai gali papildyti vienas kitą ypač taršiuose ekonomikos sektoriuose kaip transportas ar žemės ūkis. Naujos kartos Lietuvos planui yra būtinas ir naujos kartos instrumentas klimato kaitos politikai.