Finansų rinkose tai jau jokia naujiena – investuotojai vieni po kitų kelia vis konkretesnius ir griežtesnius tvarios veiklos reikalavimus. Greičiausiai reaguojantys laimi konkurencinėje kovoje: tampa pirmaisiais dalyviais vis besiplečiančio darnių įmonių rato, kuriame žvalgosi atsakingumą skatinantys fondai.
Investicijos į tvarumą pritraukia investicijas į verslą
Tvarios organizacijos kūrimas – ilgalaikis procesas. Visgi tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey“ atlikto tyrimo duomenimis, investuotojai jau dabar yra pasiryžę už įmones, kurios savo veikloje daugiau dėmesio skiria aplinkosauginiams, socialiniams ir valdysenos aspektams (angl. ESG, Environmental, Social, Governance), mokėti bent 10 proc. daugiau. Tuo tarpu JAV investicinio banko „Morgan Stanley“ duomenimis, 86 proc. privačių investuotojų mano, kad tvarumui dėmesį skiriančios įmonės yra pelningesnės.
Šiandien tvarumas padeda pritraukti investicijas. Vis daugiau turto valdytojų įsipareigoja į savo portfelius įtraukti tik tvarumo siekiančias įmones, tačiau realius veiksmus darančių vis dar nėra tiek daug, todėl paklausa gerokai viršija pasiūlą. Pavyzdžiui, remiantis JAV finansų kompanijos „MSCI“ duomenimis, norint investuoti tik į tas įmones, kurios yra įsipareigojusios iki nulio sumažinti išmetamų anglies dvideginio dujų (CO2) kiekį, pasirinkimas sumažėtų net 90 proc. O jei ieškotume tik tų, kurios įsipareigojimus jau dabar verčia realiais veiksmais, kad tai įgyvendintų?
Gerųjų pavyzdžių, kaip pritraukti investuotojus, kuriems rūpi tvarumas, turime ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, didžiausio pasaulyje Norvegijos gerovės fondo investicijos į Lietuvos bendroves pernai padvigubėjo, kai jis įsigijo 0,75 proc. „Ignitis grupės“ akcijų. Galime daryti prielaidą, kad viena iš pagrindinių sprendimo investuoti priežasčių buvo tai, jog savo strategijoje įtvirtinome siekį prisidėti prie tvarios ateities kūrimo. Tai darysime didžiąją dalį savo plėtros vykdydami žaliosios energetikos srityje ir padėdami vartotojams energiją vartoti efektyviau, patogiau.
Panašių reakcijų sulaukiame ir iš kitų investuotojų. Praėjus pusmečiui po bendrovės listingavimo, aiškiai matome, kad nauji akcininkai ir investuotojai ne tik žiūri į prognozuojamo pelno eilutes, tačiau ir kelia klausimą, kaip mes to pelno siekiame, kokius tikslus keliamės ir kaip jų pasiekiame aplinkosaugos, socialinio atsakingumo ir gerosios valdysenos srityse.
Mūsų transformaciją į žaliosios, išmanios energetikos bendrovę atspindi kryptį, kuria juda didžioji pasaulio dalis. Energija iš atsinaujinančių energijos išteklių jau laimi konkurencinėje kovoje, vis daugiau jos bei modernių energetikos paslaugų pageidauja tiek verslo klientai, tiek gyventojai.
Kituose sektoriuose tendencija tokia pati – tvarių sprendimų reikalaujama visose tiekimo grandinės dalyse, tad, nepriklausomai nuo įmonės dydžio, transformacija, jei dar nepasiekė, artimiausiu metu pasieks visus sektorius. Čia atsiveria galimybė tapti vienais iš pirmųjų ir įsitvirtinti rinkoje bei užsitikrinti klientų lojalumą, kol tvarių sprendimų pasiūla nėra itin didelė.
Vartotojams reikia tvarumo
Tiek pasauliniai, tiek Lietuvoje atliekami tyrimai rodo panašias tendencijas – vartotojai nori rinktis tvarius prekės ženklus, produktus ir paslaugas. Štai „Sustainable Brand Index“ 2021 m. duomenimis, 67 proc. Lietuvoje apklaustų respondentų sako, kad darnumo aspektai daro įtaką jų sprendimui pirkti, o didelės įtakos tam neturi netgi įpročius keičianti pandemija. Dar prieš porą metų verslo konsultacijų bendrovės „Accenture strategy“ atlikta pasaulinė vartotojų apklausa parodė, kad du iš trijų klientų yra linkę rinktis prekės ženklą, atstovaujantį jiems svarbioms vertybėms.
Viena vertus, tai gera žadanti tendencija tikrai tvariems prekės ženklams. Antra vertus, dalis įmonių tvarumo principus savo veikloje įgyvendinti ima visiškai netvariai – pernelyg skubotai, rezultatų laukdamos tuoj pat bei juos skelbdamos per anksti ar kiek išpūstus. Tai – viena iš dažniausių klaidų, su kuria, tvarumo įtakai sparčiai augant, neabejoju, susidursime vis dažniau.
Tiesa yra ta, jog darnumas apima labai daug skirtingų visos organizacijos ir jos aplinkos sričių. Todėl svarbu ramiai įsivertinti esamą situaciją kiekvienoje iš jų, susiplanuoti realius ir aiškius tikslus, o tuomet mažais žingsniais judėti į priekį.
Gali būti, kad kai kuriose srityse net patys to nežinodami jau būsite gerokai pasistūmėję – dalis pokyčių vyksta natūraliai, siekiant išpildyti klientų, darbuotojų ar tiekėjų lūkesčius. Būtent todėl svarbu apžvelgti progresą visose srityse, išsiaiškinti, kuriose iš jų pokyčiai vyksta natūraliai, kur galimi greiti rezultatai, o kur prireiks ir kelerių metų.
Tvarumas – tai atvirumas pokyčiams
Tam, kad tvarumas taptų natūraliu organizacijos būviu, prireiks atvirumo pokyčiams, nuoširdžių pastangų įvertinti savo pėdsaką įvairiose srityse bei drąsos atvirai kalbėti apie tai, kokia situacija įmonėje yra šiandien ir kaip ją galime keisti ateityje.
Remdamasis savo atstovaujamos organizacijos patirtimi, siūlau pradėti nuo sutarimo neslėpti esamos situacijos po gražiais grafikais ar rinkodaros sprendimais. Tai padės įvardinti sritis, kuriose dar yra, ką nuveikti.
Mūsų atveju, vienur iššūkių kelia organizacijos dydis, kitur – sektoriaus specifika, dar kitur realaus sprendimo kol kas tiesiog nėra. Visgi planuojame ilgam laikotarpiui ir imamės konkrečių žingsnių tam, kad tobulėtume visose srityse – nuo įtakos klimato kaitai mažinimo, iki skaidrumo ar lygių galimybių užtikrinimo bei įvairovės skatinimo.
