Vienintelis Lietuvos ekonomikos sektorius, kur verslo lūkesčiai pirmo ketvirčio pabaigoje buvo kiek blogesni nei pirmo ketvirčio pradžioje, yra statybų sektorius: čia verslo pasitikėjimo lygis kovą buvo 0,3 punkto mažesnis nei sausį. Tikėtina, kad statybų sektoriaus pasitikėjimo nuosmukiui įtakos turėjo užsitęsęs karantinas Lietuvoje, o taip pat – galimas statybų darbuotojų trūkumas, kadangi darbo jėgai iš NVS valstybių šiuo metu yra sunkiau atvykti į Lietuvą dėl Covid viruso įtakos.
Tačiau visuose kituose Lietuvos ekonomikos sektoriuose, priešingai nei buvo galima įsivaizduoti, verslo ir vartotojų nuotaikos lyginant su pirmo ketvirčio pradžia pagerėjo. Tai rodo, kad kol kas Lietuvos ekonomika demonstruoja neblogą atsparumą Covid-19 viruso sukeltoms ekonominėms komplikacijoms.
Kalbant apie verslo sektorius, pozityvių tendencijų Lietuvos versle flagmanas yra Lietuvos pramonė – čia šių metų kovą gamintojų lūkesčiai buvo geriausi per pastaruosius 12 mėnesių. Žaibiškai augančiam optimizmui Lietuvos pramonės sektoriuje esminės įtakos turi spartus pramonės atsigavimas Vakarų Europoje ir Skandinavijoje, kur pramonės aktyvumo lygis pastaruoju metu yra pasiekęs bene visų laikų maksimumą. Atsigaunant paklausai už ES ribų, Vakarų ir Skandinavijos rinkų gamintojai didina gamybos apimtis ir atitinkamai daugiau kontraktinių užsakymų atiduoda gamintojams Lietuvoje. Artimiausiu metu galima tikėtis tolesnio optimizmo Lietuvos pramonės sektoriuje augimo.
Lyginant su sausiu, taip pat pastebimai pagerėjo Lietuvos paslaugų sektoriaus įmonių (+16,8 punktai) ir mažmeninės prekybos sektoriaus įmonių (+6,2 punktai) nuotaikos. Tikėtina, kad šiuo atveju įmonių lūkesčių progresui esminės įtakos turėjo laukiamas vakcinavimo progresas Europoje antrą šių metų ketvirtį ir galimas karantino švelninimas Lietuvoje kažkada antrąjį šių metų ketvirtį. Paprastai kalbant, šiuo metu fiksuojamas prekybininkų ir paslaugų bendrovių nuotaikų pagerėjimas, susijęs ne su dabartine įmonių situacija, bet su labiau šviesiomis ateities šių sektorių perspektyvomis švelnėjant karantino režimui.
Lyginant su sausio mėnesiu, taip pat akivaizdžiai pagerėjo ir Lietuvos vartotojų nuotaikos (+2 punktai). Tačiau kalbant apie Lietuvos vartotojų nuotaikų komponentus, galima įžvelgti tiek pozityvių, tiek ir negatyvių momentų. Teigiamas aspektas yra tai, kad Lietuvos vartotojai pirmojo ketvirčio pabaigoje ženkliai pagerino nuomonę apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas – kovą Lietuvos vartotojų nuomonė apie Lietuvos ekonomikos perspektyvas buvo geriausia per paskutinius 13 mėnesių, kam esminės įtakos vėlgi galėjo turėti laukiamas vakcinavimo progresas Lietuvoje antrą šių metų ketvirtį.
Iš kitos pusės, neramina tai, kad kovą gyventojų nuomonė apie dabartinę savo finansinę padėtį buvo blogiausia per pastaruosius 4 mėnesius. Tai reiškia, kad Lietuvos vartotojai gyvena pozityviomis nuotaikomis dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų, bet užsitęsęs antras karantinas vis labiau neigiamai veikia realią vartotojų finansinę padėtį.
Apibendrinant, kol kas Lietuvos verslo ir vartotojų nuotaikos nerodo esminių problemų Lietuvos ekonomikoje. Tačiau problema tame, kad didelės įtakos įmonių ir vartotojų optimizmui pirmo šių metų ketvirčio pabaigoje galėjo turėti optimizmas dėl galimo vakcinavimo progreso antrą šių metų pusmetį – bet to, progreso dar reikia sulaukti realybėje. Vertinant Lietuvos vartotojų nuotaikas dėl dabartinės savo finansinės padėties, galima daryti prielaidą, kad reali Lietuvos ekonomikos situacija visgi iš dalies yra trapi dėl ilgai tęsiamo antro karantino režimo.
