Europoje ir toliau stebima stipri takoskyra tarp paslaugų ir pramonės sektorių. Remiantis pirkimų vadybininkų indeksu, paslaugų veikla, kuriai virusas turėjo didelės neigiamos įtakos, Europoje traukiasi jau penktą mėnesį iš eilės, kai tuo tarpu pramonė išgyvena paklausos bumą ir tempia ekonomiką iš duobės. Gera naujiena ta, kad kovo mėnesį kritimas paslaugų sektoriuje stabilizavosi ir panašu, kad ekonominė žala yra lokalizuota keliuose sektoriuose.

Europos ekonomikos vystymasis pirmąjį šių ketvirtį atitiko „Swedbank“ sausio mėnesio prognozes. Pirmąjį ketvirtį euro zona, tikėtina, nežymiai traukėsi ir šiemet jos augimas galėtų siekti apie 3,5 proc. „Swedbank“ prognozuoja, kad pasitelkus Europos atsigavimo fondo pagalbą, prieš krizinį lygį Europa turėtų pasiekti kitų metų pirmoje pusėje.

M. Draghis grįžta, A. Merkel rengiasi išeiti

Europos politinis gyvenimas nestovi vietoje. Buvęs Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi sugrįžo į europinės politikos centrą ir Italijos premjero poste pakeitė Giuseppe Conte.

Šis „Super Mario“ grįžimas pradžiugino rinkas − į jį dedama daug lūkesčių tikintis, kad jam gali pavykti susidoroti su pandemija ir kitais Italijos iššūkiais, kurie jau daug metų kankina šią trečią pagal dydį euro zonos ekonomiką.

Tokio kalibro žaidėjo atėjimas į Europos vadovų tarybą turėtų pakeisti ES politikos dinamiką. Ši prielaida gali realizuotis atsižvelgiant į faktą, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel rudenį pasitrauks iš savo posto, ir tuomet pagrindinė Europos politikos ašis gali pasisukti Paryžiaus – Romos link.

Artėjantys Vokietijos Bundestago rinkimai, be abejo, bus svarbiausias šių metų politikos įvykis. Vokietijos krikščionys demokratai (CDU) vis dar įtikinamai pirmauja reitinguose, tačiau dėl pandemijos nuovargio, neryškių lyderių ir iškilusių korupcijos skandalų gana sparčiai praranda pozicijas.

CDU patyrė du gana stiprius pralaimėjimus Žaliesiems ir Socialdemokratams federalinių žemių rinkimuose, ir Žalieji gan sparčiai lipa CDU ant kulnų. Nors CDU vis dar yra labiausiai tikėtinas būsimųjų rinkimų laimėtojas, koalicija be žaliųjų dalyvavimo, turbūt, bus neįmanoma. Tai reikštų didesnes viešąsias investicijas ir dar vieną žingsnį tolyn nuo tradicinio fiskalinio konservatizmo.

Panašu, kad Europa pasimokė iš finansų krizės klaidų – finansų ministrai sutarė nenutraukti skatinančios fiskalinės politikos iki 2022 m. pabaigos. Šiuo metu fiskalinės drausmės taisyklių taikymas yra sustabdytas, ir tai yra geras metas galimai jų reformai.

Tampa vis aiškiau, kad nelanksčios fiskalinės taisyklės nebeatitinka realybės ir jas reikėtų keisti viešųjų finansų valdymo standartais, o ne laikytis įsikibus griežtų kriterijų. Apskritai, panašu, kad Europos politika linksta link aktyvesnio fiskalinės politikos taikymo ateityje.

Viena vertus, tai padėtų stagnuojančiai Europos ekonomikai, tačiau nereformavus ES taisyklių, tai galėtų sukelti skolų krizes ateityje.

Baimės dėl bundančios infliacijos

Buvo laukta, kad šių metų sausį nustojus galioti Vokietijos taikytai laikinai PVM lengvatai euro zonos infliacija šaus į viršų, tačiau nepaisant to, 1 procentinį punktą siekęs infliacijos paspartėjimas vis tiek nustebino finansų rinkas ir daugelį analitikų.

Be to, didesnės nei pernai naftos kainos infliaciją dar labiau stumtels į viršų. Dėl šių vienkartinių veiksnių įtakos bendras Europos vartotojų kainų indeksas vasarą, tikėtina, trumpam perlips 2 procentų ribą.

Tačiau vargu, ar tokie vienkartiniai faktoriai sugebės fundamentaliai pakeisti kainų judėjimo trajektoriją. Padidėjęs nedarbo lygis artimiausiu metu nesukurs esminio spaudimo kainoms, žvelgiant iš darbo sąnaudų perspektyvų. Be to, stebint pramonės kainas, kol kas nematyti apetito augančias žaliavų kainas perkelti ant vartotojų pečių.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija Europoje turėtų siekti 1,5 proc. šiemet ir 1,6 proc. kitąmet.

Europos centrinis bankas ramina rinkas

Dėl išaugusių infliacijos lūkesčių kovo mėnesį buvo pradėjusi augti valstybių skolinimosi kaina. Reaguodamas į tai, Europos centrinis bankas (ECB) paspartino savo kiekybinio skatinimo programą.

Toks spartesnis valstybinių obligacijų pirkimas yra skirtas suvaldyti nesavalaikį skolinimosi brangimą valstybėms ir gyventojams. Baiminamasi, kad per ankstyvas palūkanų pakilimas galėtų pažeisti ir taip trapią Europos ekonomiką.

Europos centrinis bankas, keisdamas įvairius monetarinius instrumentus, siekia, kad kainų augimas Europoje siektų apie 2 proc. Nors infliacija šiemet ir gali trumpam viršyti užsibrėžtą ribą, ECB ignoruos šį laikiną pakilimą ir palūkanas kels tik būdamas 100 procentų įsitikinęs, kad ekonomika jau tvirtai stovi ant abiejų kojų.

„Swedbank“ prognozuoja, kad artimiausias tikėtinas palūkanų didėjimas galėtų įvykti 2023 metų pabaigoje.