Amerikiečiai gaus po 1,4 tūkst. JAV dolerių

Po beveik du mėnesius trukusių derybų JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė įstatymą dėl 1,9 trln. JAV dolerių vertės biudžeto išlaidų plano. Iždo sekretorė Janet Yellen pareiškė, kad tiesioginės 1400 JAV dolerių išmokos, kurios yra pagrindinė plano dalis, jau artimiausiu metu turėtų pasiekti JAV gyventojų sąskaitas.

Vasario mėnesį darbo rinkos ataskaita nustebino teigiamai – mažėjantis COVID-19 užsikrėtimų skaičius kartu su švelninamais ribojimais kai kuriose valstijose turi įtakos spartesniam darbo vietų kūrimui. Ne žemės ūkio srityje dirbančių žmonių skaičius išaugo 379 tūkst. – apie du kartus daugiau, nei buvo prognozuota. Be to, beveik visos naujos darbo vietos registruotos laisvalaikio ir svetingumo sektoriuje, ypač restoranuose.

Nedarbo lygis taip pat sumažėjo šiek tiek daugiau, nei tikėtasi – iki 6,2 proc. Tai naujas žemiausias nedarbo lygis per pastaruosius pandemijos metus.

JAV doleris rodo tolesnę stiprėjimo tendenciją

Darbo rinkos atsigavimas JAV atsispindėjo Mičigano universiteto preliminariame vartotojų nuotaikų rodiklyje, kuris matuoja šalies gyventojų asmeninę finansų padėtį ir bendros ekonominės būklės vertinimą. Kovą rodiklis pakilo labiau nei tikėtasi – iki 83 punktų ribos, ir pasiekė naują aukščiausią lygį nuo pandemijos pradžios. Tiesa, jis vis dar išliko gerokai mažesnis nei prieš pandemiją, kai 2020 m. vasarį jis siekė 101 punktą.

Dolerio vertė pastarosiomis savaitėmis stiprėjo, o EUR/USD valiutų pora pasiekė 1,1850 ribą. Patvirtinus J. Bideno 1,9 trln. JAV dolerių ekonomikos skatinimo paketą, vargu ar greitai išnyks augantys infliacijos lūkesčiai, o didėjantis obligacijų pelningumas ir stipresnis JAV doleris gali tapti nauja norma.

Energetikos sektorius sureagavo į naftos kainą

Nuo kovo pradžios akcijų indeksas „S&P 500“ ūgtelėjo apie 3,4 proc., investuotojams lengviau atsikvėpus po patvirtinto ekonomikos skatinimo paketo bei paspartėjus COVID-19 vakcinavimo tempui. Obligacijų pajamingumų didėjimas pastaruoju metu turėjo įtakos augimo akcijoms, kurių kainos buvo linkusios svyruoti smarkiau. Tuo metu vertės akcijos toliau po truputį brango.

Panašu, kad investuotojai ir toliau orientuojasi į kintantį ilgesnio laikotarpio obligacijų pajamingumą, dėl ko reikšmingai susvyravo į technologijų sektorių orientuoto „Nasdaq 100“ indekso vertė.

„S&P 500“ indekse augimu išsiskyrė energijos sektoriaus bendrovių akcijų kainos. Tai lėmė iki aukščiausio lygio per daugiau nei metus pakilusi naftos kaina.

ECB žada aktyviau supirkinėti obligacijas

Per kovą įvykusį susitikimą Europos centrinis bankas nepakeitė pinigų politikos priemonių, tačiau teigė, kad per kitą ketvirtį obligacijų pirkimą vykdys žymiai didesniu tempu. Taip ECB sieks pažaboti kylantį obligacijų pajamingumą ir palaikyti euro zonos ekonomiką.

Tuo metu euro vertė patyrė spaudimą, nes investuotojams toliau nerimą kelia lėtas COVID-19 vakcinacimo tempas ES ir jo poveikis Europos ekonomikai.

Remiantis naujausiais ECB skaičiavimais, per 2021 m. ES BVP turėtų išaugti 4 proc., palyginti su 3,9 proc. padidėjimu, kurį centrinis bankas prognozavo pernai gruodį. ECB taip pat patikslino infliacijos lūkesčius – vietoje 1 proc. šįmet tikimasi 1,5 proc. infliacijos. ECB prezidentė Christine Lagarde šiuos koregavimus pirmiausia siejo su „laikinais veiksniais ir didesne energetikos sektoriaus kainų infliacija“.

Akcijų rinkos Europoje pastarosiomis savaitėmis paaugo tikintis, kad palanki pinigų bei mokesčių politika suteiks didesnį impulsą ekonomikos atsigavimui. Tačiau augimą kiek ribojo lūkesčiai, kad centriniai bankai imsis veiksmų infliacijai pažaboti. Pagrindinis regiono akcijų indeksas „STOXX 600“ padidėjo apie 4 proc.

Svaras šįmet sustiprėjo labiausiai

Jungtinės Karalystės svaro kursas kiek susvyravo investuotojams vertinant skirtingus ekonominius duomenis. Jie parodė, kad šalies mėnesio BVP sumažėjo mažiau nei buvo prognozuota sausio mėnesį, tačiau eksportas ir importas smuko rekordiniu tempu pasibaigus pasitraukimo iš ES pereinamajam laikotarpiui.

Svaro vertę palaikė greitesnio JK ekonomikos atsigavimo viltys dėl spartesnės vakcinacijos programos kartu su didžiuliais pinigų ir mokesčių politikos skatinimo paketais. „Swedbank“ analitikai pastebi, kad svaras yra tarp labiausiai sustiprėjusių valiutų G10 šalių valiutų grupėje per šiuos metus.

Jungtinėje Karalystėje – lūkesčiai dėl tolesnių mokesčių paskatų

„FTSE 100“ indeksas nuo kovo pradžios pakilo apie 5 proc. Rinkos augimą palaikė JK finansų ministro Rishi Sunako paskelbtas metinis biudžetas, kuriame numatoma daugiau mokestinių paskatų. R. Sunakas pažadėjo, kad papildomos mokestinės išlaidos artimiausiu metu sudarys 65 mlrd. svarų ir įsigalios laikina mokesčių lengvata verslo investicijoms. Jis taip pat pratęsė socialinio draudimo išmokas ir darbo vietų rėmimo programą.

JK telekomunikacijų bendrovė „Vodafone“ paskelbė planuojanti pritraukti apie 2,6 mlrd. eurų per IPO išplatinant savo Europos infrastruktūros padalinio „Vantage Towers“ akcijas. IPO tikslas – pritrauktas lėšas panaudoti „Vodafone“ skoloms padengti. „Vodafone“ ir kitas Europos telekomunikacijų bendroves paveikė didėjanti konkurencija, teisinis reguliavimas ir pandemija. Be to, diegiami penktos kartos tinklai augina paklausą infrastruktūrai, kuri skatina konsolidacijos ir pertvarkos bangą.

Kinija nustatė konservatyvų 6 proc. augimo tikslą

Kinijoje baigėsi kasmetinis Nacionalinio liaudies kongreso (NPC) susitikimas – aukščiausias šalies politinis susirinkimas, kuriame įstatymų leidėjai nustatė šalies ekonominius tikslus. Buvo pristatytas 2021 m. Kinijos BVP augimo tikslas, siekiantis 6 proc., kuris vertinamas kaip konservatyvus. Premjeras Li Keqiangas teigė, kad šią prognozę galima viršyti ir ji „skirta tik pateikti tolesnio vystymosi gaires“.

Ekonomikos srityje Kinijos pirkimų vadybininkų gamybos ir paslaugų indeksai (PMI) vasario mėnesį buvo prastesni, nei tikėtasi. Rodikliai atspindėjo daugelį veiksnių, įskaitant savaitės trukmės Naujųjų metų atostogas ir atnaujintus kelionių apribojimus po COVID-19 protrūkio šiaurinėje Kinijos dalyje šių metų pradžioje.

Privatus „Caixin“ tyrimas parodė, kad gamybos užsakymų indeksas nukrito iki žemiausio lygio per paskutinius devynis mėnesius. Tačiau analitikų nesujaudino silpni PMI rodmenys iš Kinijos – didelė eksporto paklausa, didėjantis vidaus vartojimas ir spartesnis skiepijimo tempas vertinami kaip palankios sąlygos Kinijos ekonomikos plėtrai 2021 m.

Kinijos valdžia bando paskatinti tvaresnį rinkų augimą

Kinijos akcijų rinkas gąsdino kylantys JAV obligacijų pajamingumai ir infliacijos lūkesčiai. Nerimo atnešė Kinijos bankų ir draudimo reguliuotojų pastabos, nurodančios būtinybę pažaboti finansinius burbulus ir jų vengti. Tuo metu valstybės valdomame „China Securities Journal“ pasirodė straipsnis, kuriame paminėtas galimas palūkanų normos sumažinimas, kas paskatino reikšmingą finansų ir technologijų akcijų svyravimą.

Korekcija akcijų rinkose Kinijos valdžiai pasirodė pakankama ir valstybės remiami fondai užsiminė apie intervenciją į akcijų rinką, siekiant sumažinti nuosmukius. Šios naujienos didelio palaikymo nesuteikė ir nuo kovo pradžios „Shanghai Composite“ indekso vertė krito apie 3,2 proc., o „CSI 300“ indeksas nusirito apie 6,4 proc.

Kinijos valdžia jau senai siekia palaikyti „lėtą“ augimą akcijų rinkose, todėl 10 proc. ar didesnis indekso „CSI 300“ svyravimas nėra priimtinas, ir Kinija norėtų, kad rinkos grįžtų prie tvaresnės augimo trajektorijos.

Naftos kaina reagavo į regioninius neramumus

Kovo pradžioje Saudo Arabija pranešė, kad dėl regioninės įtampos kai kurie labiausiai saugomi naftos infrastruktūros objektai atakuoti raketomis ir bepiločiais orlaiviais. Nors išpuoliai buvo sustabdyti ir naftos gavybai įtakos jie neturėjo, į tai sureagavo naftos kaina. Ji pirmą kartą nuo 2020 m. sausio pakilo virš 70 JAV dolerių už barelį ribos.

Nuo kovo pradžios „Brent“ rūšies naftos kaina pabrango 7 proc., o WTI – apie 8 proc. Kovo 4 d. vykęs OPEC+ susitikimas nustebino rinkas ir suteikė daugiau palaikymo kainoms, nes Saudo Arabijos taikomą savanorišką naftos gavybos ribojimą planuojama pratęsti ir po balandžio.

„Tallink Group“ reikalaus atlyginti 15,4 mln. eurų nuostolių

Baltijos šalyse pastarosiomis savaitėmis vyravo teigiamos investuotojų nuotaikos. Indeksas „OMX Baltic Benchmark“ nuo kovo pradžios paaugo 1,5 proc. Aktyviausia prekyba išsiskyrė „Ignitis grupė“ (-0,48 proc.), „Šiaulių bankas“ (+4,67 proc.) bei „Coop Pank“ (+10,7 proc.).

Estijos laivybos, keltų ir kruizinių kelionių bendrovė „Tallink Grupp“ (+2.4 proc.) padavė į teismą šalies uostus valdančią įmonę „Tallinna Sadam“, prašydama atlyginti 15,4 mln. eurų nuostolį, susidariusį dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi uosto paslaugų rinkoje, nesąžiningos konkurencijos ir taikytų per aukštų įkainių.

„Tallinna Sadam“ nuomone, toks reikalavimas atlyginti neva nesąžiningas uosto rinkliavas yra nepagrįstas, įmonė laikosi skaidrios kainų politikos ir uostas ketina kovoti ginant bendrovės reputaciją ir jos akcininkų interesus.