Viltis netrukus peraugo į apčiuopiamus lūkečius, kai rinkimus laimėjo konservatoriai ir liberalios jėgos. Juk šitos partijos, būdamos opozicijoje, seniai pritarė, kad tokia reforma yra būtina. Dauguma naujų Seimo narių sutinka, kad Lietuvos darbo apmokestinimas yra neteisingas ir globaliai nekonkurencingas, nes proteguoja vietines profesijas ir neskatina konkurencijos dėl gerai apmokamų darbo vietų.

Apie palankesnę situaciją reformoms tikrai buvo sunku pasvajoti. Prie daug žadančios politinės situacijos prisidėjo Europos atsigavimo fondo pinigų lietus, kuris Lietuvai atneš kaip minimum 2,4 mlrd. eurų negrąžintinos paramos ir dar visą eilę milijardų lengvatinių skolų. Tai investiciniai pinigai, skirti žaliajam kursui ir ekonomikos modernizacijai, kurie tikrai neturėtų nutekėti į trinkeles ir asfaltą, bet anaiptol privalo pritraukti naujas kompetencijas ir padėti sukurti gerai apmokamas darbo vietas!

Tačiau po lūkesčių ir euforijos vėl beldžiasi į duris strateginės drąsos ir politinio trumparegiškumo pavojai. Politinė valia reformoms, atodo, pradėjo slysti iš rankų, kai valdantieji atsisakė planų jau pavasario Seimo sesijoje teikti mokesčių reformos projektus. Darbo grupės inicijuotos finansų ministerijos dabar atrodo kaip dar vienas malonių pokalbių ir pageidavimų koncerto renginys, kurio rezultatas išlieka miglotas. Pasiteisinimas: COVID-19 pandemijos sukeltas ekonominis neapibrėžtumas.

Aš esu įsitikinęs, kad anaiptol, ekonomis neapibrėžtumas yra priežastis, kodėl nedelsiant reikia siekti mokesčių konkurencingumo globalioje darbo rinkoje ir nestabdyti mokesčių reformos proceso. Dabar yra tas metas, kai reikia nusiųsti teigiamą signalą privačiam sektoriui, kad Lietuva ne tik žada investuoti į žaliąją tranformaciją, naujas technologijas, bet ir siekia pritraukti ir išlaikyti talentus Lietuvoje.

Dabar, kai mes visi tikimės, kad pandemija artėja į pabaigą ir ateina Europos atsigavimo pinigai, mes galime skatinti privatų verslą prisidėti prie gerai apmokamų darbo vietų kūrimo ir dalyvauti Europos ekonomikos transformacijoje. Jei nebus mokesčių reformos signalo, darbo rinka atsigaus vangiai, nes privatus sektorius žiūrės į visą procesą kaip į dar vieną subsidiją, kur visas rizikas prisiima valstybė ir vyrauja neefektyvumas. Tarptautinis verslas vėl rinksis kitas valstybes kaip Italija, Portugalija, ir Vokietiją, kurios siūlo daug mokestinių lengvatų gerai apmokamom darbo vietom. Toks galimybių iššvaistymas būtų nedovanotina strateginė klaida, kuri ir vėl pasmerktų dalį mūsų tėvynainių emigracijai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)