Pasaulio banko paskelbta 190 šalių apklausa parodė, kad moterys visame pasaulyje vis dar turi ketvirtadaliu mažiau teisių nei vyrai. Tuo tarpu net 80 proc. viso žemės ploto nuosavybės teise priklauso vyrams. Skirtumai tarp lyčių politikoje ir vadovaujančiose pozicijose taip pat išlieka daugiau nei akivaizdūs.

Nepaisant to, kad praėjusieji metai atnešė nemažai iššūkių ir pandemijos akivaizdoje moterų ekonominė padėtis buvo kur kas prastesnėje padėtyje, progresas lyčių lygybės srityje nesustojo. Tad tarptautinė moters diena − kovo 8-oji − yra tinkamas laikas įvertinti pasiektą pažangą.

Moterys patyrė daugiau pandemijos iššūkių

Dėl netolygaus lyčių pasiskirstymo skirtinguose ekonomikos sektoriuose pandemijos sukelti veiklos apribojimai skaudžiau palietė ir taip vidutiniškai mažiau uždirbančias moteris.

Pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje, kuris dėl pandemijos sukeltų apribojimų nukentėjo itin smarkiai, net 75 proc. visų darbuotojų Lietuvoje yra moterys. Labai panašios tendencijos pastebimos ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Dėl šios priežasties moterų bedarbių gretos pernai, kaip, beje, ir šiemet, auga sparčiau nei vyrų.

Negana to, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bene 90 proc. viso slaugos personalo sudaro moterys. Lietuvoje žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje taip pat dirba daugiausia moterys – jos sudaro net 84 proc. visų dirbančiųjų šiose srityse.

Tai reiškia, kad moterys stovi priešakinėse kovos su virusu fronto linijose. Kaip bebūtų, tai taip reiškia, kad daugiau moterų susiduria ne tik su didesne viruso apsikrėtimo rizika, bet ir dirba ekstremaliomis sąlygomis.

Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas, uždarius mokyklas ir darželius, vaikų priežiūra didžiąja dalimi krito ant moterų pečių. Tyrime moterys dažniau nurodė patiriančios darbo produktyvumo kritimą, dirbančios ilgesnes darbo valandas ir patiriančios daugiau streso – ypač jeigu namuose yra mažų vaikų.

Įkvepianti moterų lyderystė

Nepaisant didelio pandemijos smūgio, praėjusieji metai atnešė ir nemažai teigiamų progreso ženklų.

Visų pirma, pandemijos akivaizdoje matėme didelio pasaulio dėmesio sulaukusią sėkmingą moterų lyderystę Naujojoje Zelandijoje, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse. Be to, pirmą kartą nuo nepriklausomybės laikų Lietuvos ministrų kabineto sudėtis taip pat išlaiko lyčių balansą.

Moterų lyderystė itin svarbi kovojant su įvairiomis socialinėmis normomis ir išankstinėmis nuostatomis, skirstant profesijas į „moteriškas“ ir „vyriškas“, bei suteikiant daugiau pasitikėjimo savo jėgomis.

Pirmą kartą istorijoje praėjusiais 2020-ais metais fiksuota, kad visose „S&P 500“ įmonių valdybose buvo bent viena moteris, o moterų vadovių skaičius pasiekė visų laikų rekordą. Žinoma, šis rekordas turėtų būti pagerintas dar ne kartą, kadangi moterų vadovių skaičius „S&P 500“ vis dar siekia kiek mažiau nei 8 proc.

Tuo pačiu Europos Komisija pristatė planus, kuriais būtų siekiama užtikrinti skaidrią sistemą, pagal kurią moterims ir vyrams būtų mokamas teisingas atlyginimas. Taip būtų sprendžiama darbo užmokesčio tarp vyrų ir moterų atotrūkio problema − Europos Sąjungoje jis siekia 14 proc.

Mažais žingsniais į priekį

Didelė dalis pasaulio šalių vis dar turi daug neatliktų darbų, kad būtų bent jau sumažinta ekonominė, socialinė ir politinė nelygybė tarp lyčių.

Moksliniai tyrimai rodo, kad lyčių paritetas naudingas ne tik moterims, bet ir visai visuomenei − jis didina darbo našumą, mažina pajamų nelygybę bei duoda impulso pažangesniam ir tvaresniam ekonomikos augimui. O tai itin svarbu, norint greičiau išeiti iš pandemijos sukelto ekonominio nuosmukio.

Visgi kaip pastebėjo „The Economist“, akivaizdžius pažangos ženklus galima įžvelgti net ir tokiose lyčių lygybe nepasižyminčiuose kraštuose, kaip Japonija. Mori Yoshiro praėjusį mėnesį turėjo atsistatydinti iš Tokijo olimpinių žaidynių vadovo pareigų, kai viešai pasiskundė, kad moterys per daug kalba susitikimuose. Jį šioje pozicijoje pakeitė moteris.