Telecentras pareiškia, kad niekada nesiūlė statyti atskiro valstybės kritinio ryšio tinklo (VKRT), o dažnius rezervuoja valstybė VKRT tinklo reikmėms. Įmonė siūlo kurti hibridinio modelio tinklą, kuriame būtų bendradarbiaujama su komerciniais operatoriais ir būtų naudojamasi jų valdomais radijo tinklais (RAN), o dedikuoto radijo tinklo dalis siektų nuo 20 iki 40 proc. viso poreikio. Ši partnerystė su verslu leistų panaudoti jau egzistuojančią operatorių infrastruktūrą ir užtikrintų geriausią saugumo, patikimumo ir kainos santykį. Po pusę metų trukusių studijų ir konsultacijų hibridiniam modeliui 2020 metais pritarė tarpinstitucinė darbo grupė, kurią sudarė KAM, VRM ir Susisiekimo ministerijos atstovai, hibridiniam VKRT modeliui taip pat pritarė ir Vyriausybė.
Tačiau komerciniams operatoriams toks VKRT tinklo modelis nenaudingas, jie siekia, kad valstybė atsisakytų hibridinio modelio, nerezervuotų VKRT tinklui reikiamų 3,5 GHz dažnių, bet pirktų visas RAN tinklo paslaugas iš komercinių mobilaus ryšio operatorių. Telecentras ne kartą yra atkreipęs dėmesį, kad toks modelis yra susijęs su didesnėmis saugumo bei patikimumo rizikomis, tokiomis kaip komercinių tinklų „nulūžimų“ rizika dėl krizinėse situacijose išaugusių apkrovų, ar konfidencialių duomenų cirkuliavimo už šalies ribų rizika.
Taip pat būtina pažymėti, kad Lietuvos mobilaus ryšio operatorių duomenų perdavimo (IP) tinklai, o kai kurių ir RAN yra pastatyti nepatikimų trečiųjų šalių (pvz., Kinijos) gamintojų įrangos pagrindu ir ją pakeisti taip pat užims ir laiko bei nemažai lėšų.
Kaip žinome, „Telia Lietuva“ jau paskelbė, kad pasirašė sutartį su „Ericsson“ dėl radijo tinklo įrangos tiekimo planuojamam 5G tinklui, tačiau nė vienas operatorius nekalba apie su LTE 4G ar duomenų perdavimo tinklais susijusios nepatikimos įrangos keitimą. Nežinoma, nei kokios lėšos bus tam skirtos, nei kokiais terminais tai bus padaryta.
Jeigu Lietuvos valstybė aukcione parduos visus 3,5 GHz ir 700 Mhz ruožuose esančius dažnius mobilaus ryšio operatoriams, tada valstybė užkirs sau kelią ateityje rinktis, kokiomis priemonėmis organizuoti spec. tarnybų darbą, o Lietuvos valstybės ir Lietuvos gyventojų saugumas priklausys tik nuo komercinių operatorių tinklų patikimumo ir geranoriškumo.
Taip pat reikia pažymėti, kad Lietuva nebeturės derybinės galios ne tik su operatoriais, bet kas dar svarbiau – su Rusija. Bus pažeistas pariteto principas, kai valstybės derasi dėl dažnių spektro panaudojimo lygiomis teisėmis, nepriklausomai nuo dydžio ar tarptautinės įtakos. Sutinkamai su Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (angl. ITU – International Telecommunication Union) konstitucija, pardavusi visus dažnius komerciniams operatoriams, Lietuva, kaip valstybė, valdanti dažnių spektrą ir nepasilikusi savo specialiosioms reikmėms, praras lygiavertes derybines pozicijas su Rusija.
Nepaisant šių ir daugelio kitų argumentų, pagrindžiančių VKRT hibridinio modelio privalumą, tenka apgailestauti, jog VRM atstovas aukščiau paminėtoje „Žinių radijo“ laidoje nusprendė siūlyti kitą, nesuderintą su tarpinstitucinę darbo grupe ir mobiliems operatoriams parankiausią sprendimą, kuomet visa tinklo RAN dalis būtų nuomojama iš mobilaus ryšio operatorių. Kartu tai reiškia, kad valstybė ir toliau investuotų dideles lėšas į seno, technologiškai ir morališkai atsilikusio TETRA tinklo atnaujinimą.
Toks sprendimas nebus pakankamai saugus ir patikimas, o atsakomybė už vieningą kritinio ryšio tinklą ir toliau bus išskaidyta po atskiras institucijas. Pasekmė aiški – spec. tarnybos ir įvairios institucijos naudosis 15 atskirų tarpusavyje nesujungtų tinklų, kurie valstybei išlaikyti kasmet kainuoja 11.5 mln. eurų!
Šia proga būtina pastebėti, kad yra viešumoje aptarinėjamas ir kritikuojamas tik tarpinstitucinės darbo grupės skaidriai pateiktas hibridinio VKKRT modelis ir jo technologiniai, organizaciniai bei finansiniai parametrai. Tačiau nepateikiama realių duomenų, kurie leistų nustatyti operatorių siūlomo sprendimo socioekonominę vertę valstybei ir visuomenei.
Praėjo jau daugiau nei devyni mėnesiai po operatorių labai bendros pozicijos pristatymo, bet daugiau jų siūlomo sprendimo skaičiavimų ir būtinų vertinimui detalių dar niekas nėra nei girdėjęs, nei matęs. Girdėjome tik skambias frazes, kad operatorių siūlymas yra geresnis už tarpinstitucinės darbo grupės parengtą.
Nėra žinoma, kiek kainuotų ir kiek laiko truktų operatorių tinklų parengimas spec. tarnybų ryšio prioretizavimui bei patikimumui užtikrinti, įvertinant nepatikimos įrangos atsisakymo kaštus. Nėra paskaičiuota, kiek kainuotų bazinių stočių įrengimo vietų ir bokštų fizinės apsaugos stiprinimas, elektros tiekimo rezervavimas, griežtesnių reikalavimų visų lygių tinklo saugumui ir patikimumui (geografinis tinklo core dalies rezervavimas, saugumo procedūrų stiprinimas ir kt.) užtikrinimas. Juk šios operatorių išlaidos ir investicijos nori nenori turės atsispindėti paslaugų valstybei kainoje. Taip pat – kiek kainuotų ir kiek truktų VRM eksploatuojamo 2G technologijos TETRA tinklo atnaujinimas.
Atsižvelgdamas į tai Telecentras ragina atsakingas valstybės institucijas objektyviai įvertinti visų pusių siūlomus sprendimus saugumo, patikimumo bei ekonominius aspektu, prieš priimant galutinį sprendimą dėl valstybės kritinio ryšio tinklo ateities.
