Sustiprėjęs bendrumo jausmas
Pradėsiu nuo to, kas mūsų bendrovėje, veikiančioje trijose Baltijos šalyse ir turinčioje per 700 darbuotojų, padėjo išsaugoti darbuotojų bendrumo jausmą ir net jį sustiprinti.
Pereidami prie karantino sąlygų, daug ir atvirai kalbėjomės su darbuotojais: kokią matome situaciją, kaip organizuojame darbą, kaip sprendžiame sunkumus. Technologinius darbo namuose iššūkius išspręsti buvo lengviausia. Daugiau dėmesio ir pastangų prireikė kuriant naujus bendravimo ir bendradarbiavimo būdus.
Vadovų prašėme visiems darbuotojams sudaryti vienodas sąlygas dalyvauti susirinkimuose ir išsakyti nuomonę priimant sprendimus – tiek esantiems biure, tiek prisijungiantiems vaizdo ar telefono ryšiu. Svarbu buvo sukurti naują tradiciją, susirinkimuose dalyvauti priimtinu būdu, ir sudaryti sąlygas, kad kiekvienas žmogus būtų išgirstas. Pasitikėjimas vienas kitu padėjo greitai adaptuotis prie naujos realybės.
Aš asmeniškai irgi patyriau neįprastą iššūkį – visiškai nuotoliniu būdu atrinkome ir įdarbinome Estijos filialo vadovą. Mes nė karto nebuvome susitikę gyvai, bet pavyko atrinkti vadovauti tinkamą žmogų – esu labai patenkintas šiuo sprendimu. Karantinas parodė, kad nuotolis ir virtualūs susitikimai nėra kliūtis pažinti vieniems kitus ir priimti labai svarbius personalo sprendimus.
Dar vienas karantino privalumas: nuotolinis darbas sumažino atstumus tarp šalių. Dabar jau nelabai svarbu, ar žmogus dirba Rygoje, Taline, Vilniuje, Osle – visi turi vienodas galimybes ir dirba kartu tokiomis pat sąlygomis. Virtualios komandos mūsų įmonėje pradėjo dirbti kitu režimu. Manau, įprastomis, ne karantino, sąlygomis tai būtų užtrukę kur kas ilgiau.
Darbuotojai nori bendrauti
Ši pandemija nusitaikė į žmogaus saugumo jausmą – gyvename uždaresnį, daugiau nežinomybės atnešantį, sunkiau kontroliuojamą gyvenimą. Būtent todėl skatiname darbuotojus kuo daugiau tarpusavyje bendrauti. Tokia ir mūsų jau ne vienerius metus puoselėjamos iniciatyvos „Rask laiko pokalbiui“ misija.
Nuo pat karantino pradžios susitarėme naudoti vaizdo ryšį visuomet, kai tik įmanoma. Mums yra svarbu matyti vienas kito veidą, jausti emocijas, palaikyti ne tik dalykinį, bet ir žmogiškąjį ryšį. Įpusėjus pandemijai, tyrimai pasaulyje parodė, kad darbuotojų komunikacija su vadovais išaugo, bet bendravimas su kolegomis – ne. Žinoma, biure lengviau užmegzti pokalbį prie kavos aparato ar prie pietų stalo. Dirbant nuotoliniu būdu, pokalbiui pradėti reikia aktyvių pastangų.
Mane maloniai nustebino, kad patys darbuotojai ėmėsi iniciatyvų bendrauti tarpusavyje ne tik darbo reikalais. Kolegos tęsė ar pradėjo įvairias veiklas, kurios padeda palaikyti ryšį tarp žmonių – tai ir sporto bei žygių iššūkiai, protų mūšiai, virtuali kavinė, kur galima užeiti laisvą minutę pasikalbėti su kolega, ir kitos.
Turiu tradiciją paskutinę darbo dieną prieš Kalėdas paspausti ranką visiems, kas tą dieną dirba biure. Darbuotojai manė, kad šiemet to tikrai nebus. Tačiau aš neatsisakiau šios tradicijos – per bendravimo platformą individualiai paskambinau didelei daliai biuro darbuotojų – daugiau nei 200 kolegų – ir paspaudžiau ranką virtualiai.
Tad mūsų pastangos užtikrinti žmonių tarpusavio ryšį nenueina veltui – darbuotojai labai noriai ir greitai perėmė naują būdą išlaikyti įmonės kultūrai būdingą atvirumą, bendradarbiavimą ir tarpusavio bendravimą, pasitelkdami technologijas.
Matuojame emocinę temperatūrą
Neslėpsiu, kad daug bendraujant virtualiai kyla klausimas, o kaip mes visi jaučiamės? Kaip reaguojame į pokyčius? Norėdami pajusti emocinį kolegų pulsą, kartu su „Žmogaus studijų centru“ atlikome tyrimą ir pasitikrinome darbuotojų emocinę būseną. Gavome gana įkvepiančius rezultatus: 87 proc. darbuotojų žvelgia į ateitį su viltimi, 84 proc. – patenkinti gyvenimu, 86 proc. – pakanka informacijos, 80 proc. –aiškūs organizacijos tikslai. Tiesa, 59 proc. darbuotojų trūksta betarpiško bendravimo ir 49 proc. – patiria stresą.
Konsultavomės su mokslininkais, kurie patvirtino, kad darbuotojų nerimo, streso lygis yra gana panašus visose Baltijos šalių įmonėse. Tad pandemijos nulemtas vienišumo jausmas ir bendras stresas kelia mums naujas užduotis ir žada dar daug darbo.
Naujoje realybėje tenka ieškoti naujų formų, kaip kurti priklausymo įmonei jausmą, kaip užtikrinti bendrumą ir kolegų betarpiškumą. Nuotolinis darbas paskatino atrasti naujus kelius bendrauti ir bendradarbiauti. Šiandien tikrai žinau, kad ir po pandemijos jau nebegrįšime į tokius biurus, kuriuose dirbome iki karantino.
Ateityje derinsime nuotolinio ir darbo biure formas, todėl dabar aktyviai plėtojame darbo iš namų koncepciją. Jau projektuojame, kaip turi atrodyti būsima organizacija, kaip derinsime kelių darbuotojų kartų interesus, kaip biurai galėtų tapti bendradarbystės erdvėmis.
Jau dabar mūsų visų laukia nauji iššūkiai, susiję su ilgalaikiu nuovargiu, darbo ir asmeninio gyvenimo balansu, sveikatos būkle. Visi šie faktoriai turi didelės įtakos verslo produktyvumui, efektyvumui ir finansiniams rezultatams. Spręsdami darbuotojų savijautos klausimus, kartu kuriame ir saugesnę visuomenę.
