Pavyzdžiui, skirtingos reakcijos į karantino pradžią matomos nagrinėjant verslo ir vartotojų nuotaikų pokytį 2021 m. vasarį / 2020 m. gruodį ir atitinkamai – 2020 m. gegužę / 2020 m. kovą. Eurostat apklausos fiksuoja, kad 2020 m. gegužę / 2020 m. kovą blogėjo visų be išimties verslo sektorių lūkesčiai, taip pat vartotojų lūkesčiai, o labiausiai blogėjo paslaugų sektoriaus nuotaikos (-50,3 punktai), mažmeninės prekybos sektoriaus lūkesčiai (-24,5 punktai) ir statybų sektoriaus pasitikėjimo indeksas (-15,9 punktai). Šis pablogėjimas buvo labiausiai susijęs su panika ir neapibrėžtumu.

Tuo tarpu antrojo karantino pradžioje situacija yra visai kitokia. Pavyzdžiui, 2021 m. vasarį / 2020 m. gruodį gerėjo tiek Lietuvos vartotojų lūkesčiai, tiek ir beveik visų Lietuvos verslo sektorių lūkesčiai. Išimtis yra tik mažmeninės prekybos sektorius, kur fiksuojamas 1,9 punktų įmonių lūkesčių pablogėjimas – kas yra tiesiogiai susiję su uždarytomis ne maisto prekių parduotuvėmis ir mažėjančia prekybininkų apyvarta. Visų kitų Lietuvos verslo sektorių nuotaikos 2021 m. vasarį / 2020 m. gruodį nors nežymiai, bet gerėjo; minimaliai pagerėjo ir vartotojų lūkesčiai.

2021 m. vasarį / 2020 m. gruodį lyderiai pagal lūkesčių pagerėjimo tempą buvo pramonė (+3,3 punktai) ir paslaugų sektorius (+16,7 punktai). Tiesa, toks didelis paslaugų sektoriaus įmonių lūkesčių pagerėjimas antro karantino pradžioje atrodo keistai ir nelogiškai – labai tikėtina, kad tas pagerėjimas yra tik statistinis, nes įmonių lūkesčių dinamika kažkiek priklauso nuo konkrečių bendrovių, kurias apklausia statistikai. Manau, kad realybėje tokio paslaugų sektoriaus įmonių lūkesčių proveržio nėra, nes Covid virusas labiausiai veikia būtent paslaugų sritį.

Iš kitos pusės, su pramonės įmonių lūkesčių pagerėjimu galima sutikti, kadangi Lietuvos pramonės apsukas kelia sparčiai auganti cheminių reagentų gamyba (teigiamas Covid pandemijos poveikis), tiek ir atsigaunanti euro zonos pramonė, kuri paskui save tempia ir Lietuvos pramonės sektorių.

Iš kitos pusės, Lietuvos ekonomikos horizonte galima įžvelgti ir tam tikrų problemų – nerimą kelia tai, kad Lietuvos pramonės lūkesčių progresas stoja, o pramonė buvo tas sektorius, kuris stipriai prisidėjo prie santykinai nedidelio Lietuvos ekonomikos nuosmukio 2020 m. Pavyzdžiui, nagrinėjant Lietuvos verslo ir vartotojų lūkesčių pokytį 2021 m. vasarį / 2021 m. sausį, nerimą kelia tai, kad pablogėjo Lietuvos pramonės įmonių lūkesčiai – tai buvo vienintelis sektorius, kur fiksuojamas lūkesčių pablogėjimas.

Tai gali būti susiję su keliais aspektais – užsitęsęs karantinas Europoje ir apsnūdęs vartojimas Europoje; spartus žaliavų kainų augimas rinkose; tam tikrų žaliavų trūkumas rinkose. Tačiau bet kokiu atveju tai nėra geras signalas – jeigu pramonės sektoriaus lūkesčiai blogės kelis mėnesius iš eilės, tai jau gali reikšti apie besikaupiančias problemas sektoriuje, kuris nemaža dalimi šiuo metu tempia Lietuvos ekonomiką.

Visų kitų sektorių lūkesčiai 2021 m. vasarį / 2021 m. sausį truputį pagerėjo, kas dar kartą rodo mažesnį panikos priepuolį antrojo karantino pradžioje tiek tarp verslo, tiek tarp vartotojų.
Lietuva: verslo sektorių ir vartotojų lūkesčių indeksų pokytis, punktai.

Foto: DELFI