Pramonės įmonės nuosekliai modernizuoja įrangą
Prieš kurį laiką Statistikos departamento paskelbti pramonės įmonių vadovų apklausos rezultatai rodo, kad net ir sudėtingomis pandemijos aplinkybėmis šios įmonės ieško galimybių efektyvesnę ir sklandesnę veiklą užtikrinančioms investicijoms. Apklausos duomenimis, šiais metais net 31 proc. apklaustų įmonių vadovų planuoja investuoti į senų įrenginių pakeitimą, 26 proc. – į gamybinio pajėgumo plėtrą, o 18 proc. – skirti investicijų produkcijos gamybai modernizuoti.
Atsinaujinimo, modernizacijos tendencijas stebime ir baldų gamybos sektoriuje. Jos ypač išryškėjo per pastaruosius kelerius metus – įmonės vis drąsiau investuoja į procesų automatizaciją, vis aktyviau diegia robotizacijos sprendimus. Šie sprendimai leidžia užtikrinti efektyvesnius procesus ir keičia specialistų darbo pobūdį.
Daugiau automatizacijos ir mažiau fizinio darbo
Vienas iš tokių pavyzdžių „Vilniaus balduose“ – robotizuota sandėlyje esanti komplektavimo zona. Anksčiau darbas čia vykdavo rankiniu būdu, tad specialistams tekdavo atlikti monotonišką ir daug fizinių jėgų reikalaujantį darbą – perkelti sunkius paketus, sveriančius apie 15 kilogramų. Dabar šią užduotį atlieka robotai, o darbuotojams atitenka jų priežiūra ir logistikos procesų organizavimas. Robotai atlieka ir kitas užduotis, reikalingos detalės gamyklose transportuojamos elektriniais automatiniais keliais ir pan. Tai reiškia, kad mažėja fizinio darbo apimtys, jis tampa lengvesnis ir saugesnis.
Be to, automatiškai užsakomos įrenginių priežiūrai reikalingos atsarginės detalės, nuotoliniu būdu galima stebėti inžinerinių sistemų veikimą ir gauti pranešimus apie atsiradusius trikdžius. Nuotoliniu būdu stebėti įrangos darbą ir esant poreikiui bendrovėms padėti šalinti gedimus gali netgi užsienio šalyse dirbantys specialistai.
Tarp svarbiausių įgūdžių – loginis mąstymas
Modernūs šiuolaikiniai procesai reikalauja ir naujų žinių bei įgūdžių iš baldų gamyboje dirbančių specialistų. Pavyzdžiui, prieš ketverius metus norint sėkmingai dirbti gamykloje užteko turėti universalių teorinių žinių ir išmanyti esminius, gana nesudėtingus įrenginių veikimo principus.
Tačiau dabartiniai procesai iš įrenginius valdančių operatorių ir technikų reikalauja aukštesnės kvalifikacijos. Reikalingų įgūdžių bei žinių sąrašą papildė tokie dalykai, kaip darbas kompiuteriu, gebėjimas skaityti brėžinius ir užprogramuoti įrenginius pagal juose nurodytus detalių matmenis, užsienio kalbos, automatizuotų procesų priežiūra, sukauptų duomenų analizė. Nuo sklandaus darbo neatsiejamas ir loginis mąstymas, leidžiantis priimti sprendimus, susijusius su tolimesniu procesų automatizavimu ar pastebėtų klaidų šalinimu.
Sėkmingos karjeros receptas – nuolatinis domėjimasis
Visa tai reiškia, kad siekiant įsitvirtinti baldų gamybos sektoriuje ar pramonėje apskritai vis svarbesnės tampa mechatronikos bei robotikos, informatikos bei matematikos žinios. Pastebime, kad jos leidžia specialistams greičiau perprasti svarbius procesus ir sklandžiai darbuotis su patikėtomis užduotimis.
Tačiau čia lygiai taip pat svarbus nuolatinis domėjimasis gamyboje vykstančiais procesais ir pasirinktame sektoriuje vyraujančiomis tendencijomis. Būtent šios dvi savybės gali užtikrinti sėkmingą karjeros kelią net ir tiems, kurie, neturėdami specifinių žinių, jį pradeda nuo paties žemiausio laiptelio. Pavyzdžiui, nuosekliai tobulėdamas įrenginių darbininkas gali tapti ir įrenginius valdančiu operatoriumi, ir technologu – tam svarbu tiesiog pasirinkti domėjimosi kryptį ir nuosekliai siekti užsibrėžto tikslo.
