Robotai užtikrino saugų atstumą
Pandemijos metu aukščiausios rizikos grupėje atsidūrė medikai, gydantys sergančiuosius. Siekiant išvengti didelio susirgimų skaičiaus ir per didelio medikų darbo krūvio bei iš to kylančios sveikatos krizės, pasaulyje prasidėjo visuotinis karantinas. Vis tik gyvenimas nesustojo ir kai kurie įprastos kasdienybės atributai turėjo išlikti – privalėjome tęsti darbus, pasirūpinti maistu ar užtikrinti vaikų mokymąsi. Tad tam, jog būtų sumažinta kasdienio fizinio kontakto tikimybė, į pagalbą atskubėjo išmaniųjų technologijų gamintojai, kovai pasitelkę net robotus.
Štai, pavyzdžiui, viename Kinijos viešbučių karantine esantiems svečiams robotas „Mažasis Riešutėlis (angl. Little Peanut) automatiškai, be žmogaus įsikišimo, dalino maistą. Savaeigis aparatas automatiškai judėdavo nuo durų prie durų – jas atidariusius žmones pasitikdavo pasveikinimu ir palinkėdavo gero apetito, o viešbučio gyventojams likdavo tik iš lentynėlės pasiimti savo maisto davinį. Tokiu būdu technologijų pagalba buvo iš esmės sumažintas ypač pavojingas fizinis kontaktas su užsikrėtusiais.
Į pagalbą pasitelkta ir kita, pasauliui jau pažįstama, robotų rūšis – bepilotės skraidyklės (dronai). Karantino metu jos į labaratorijas gabendavo svarbiausias medicinos priemones, tiekdavo maistą, o, pavyzdžiui, Kinijoje sklęsdavo virš gatvėse judančių žmonių ir matuodavo jų kūno temperatūrą. Tuo tarpu Vilniuje dronai stebėjo, ar nevyksta per dideli žmonių sambūriai, o kai kuriose šalyse skraidė su „QR“ kodo lentelėmis, kurias nuskaičius telefonu, buvo galima pateikti savo sveikatos informaciją.
Kasdienybėje gelbėjo programėlės
Nieko nebestebina, kiek stipriai mūsų gyvenimus gali palengvinti išmaniosios programėlės, tad natūralu, kad jos buvo pasitelktos ir kovoje su koronavirusu.
Bene ryškiausiai jos pasitarnavo darbui persikėlus į namus, kai visus susitikimus teko atlikti nuotoliniu būdu. Tuomet praktiškai iš visiškai nežinomos nuotolinių pokalbių programėlė „Zoom“ tapo viena populiariausių pasaulyje. Neįtikėtino populiarumo susilaukė ir kitos bendravimo platformos, tad įžengėme į etapą, kai išmaniosios programėlės buvo bene vienintelė galimybė produktyviai tęsti darbus ir išlaikyti visiškai nutrūkusius socialinius ryšius.
Programėlių parduotuvėje „Huawei AppGallery“ karantino metu taip pat stebėjome didelį viso pasaulio programuotojų suaktyvėjimą, kuriant kovai su pandemija skirtus produktus. Štai, pavyzdžiui, Italijoje praėjus tik dviem savaitėms po nuotolinio mokymo įvedimo sukurta „ClasseViva“ programėlė, teikianti pagalbą mokytojams, mokiniams ir jų tėvams daugiau nei 10 tūkst. šalies mokyklų. O Malaizijos naujienų portalas kartu su „Huawei“ sukūrė virtualų asistentą, kasdien patogiai pranešantį svarbiausią informaciją apie koronavirusą.
Būtina paminėti, kad ir Lietuvoje atsirado išmaniųjų programėlių, garsiai nuskambėjusių visame pasaulyje. Stingant gyvo bendravimo, iškilo didelis iššūkis – emocinio pervargimo tikimybė. Tad Lietuvoje sukurta programėlė „Mindletic“ vartotojams suteikė visą reikalingą emocinę paramą, tvarkantis su psichologiniais sunkumais karantino metu.
Pagrindinis medikų ginklas – technologijos
Prasidėjus pirmiesiems ligos atvejams, panikos apimti žmonės ėmė masiškai kreiptis į gydytojus, pajutę net menkiausius sveikatos sutrikimus. Bet kai įprastai buvo galima tiesiog apsilankyti pas medikus, karantino metu informaciją rinkti ir teikti prireikė per atstumą. Tad čia ypač pasitarnavo nuotolinės gydytojų konsultacijos ir autoatsakikliai (angl. chatbots).
Vienas tokių užduodamas paprastus klausimus padėjo išsiaiškinti, kiek skubi pagalba reikalinga
besikreipiančiam žmogui. Tokiu būdu buvo mažinamas ir taip išaugęs medikų darbo krūvis, nes remiantis surinkta informacija žmonių srautai buvo paskirstomi ir nukreipiami ten, kur jiems suteikta reikalingiausia pagalba. Panašius sprendimus siūlė ir dirbtinio intelekto kūrėjai „Orbita“ ar „Hyro“.
Kartu ši technologija sukurdavo įspūdį, kad bendraujama su gyvu žmogumi, o tai karantino išvargintiems ir pasimetusiems gyventojams leido jaustis ramiau, emociškai stabiliau. Be to, kai medikai fiziškai ligoninės dalies pacientų priimti negalėdavo, nuotolinės konsultacijoms padėjo jau minėti nuotolinio bendravimo sprendimai.
Kaip technologijos padės ateityje?
Koronavirusas suteikė progą įvertinti gyvo bendravimo svarbą, tačiau kartu padėjo suprasti, kad pasitelkę technologijas galime patogiai perkurti savo kasdienybę. Pavyzdžiui, įsitikinome, kad ne visi gyvi susitikimai yra būtini, svarbiausią informaciją galime gauti per atstumą, o maistą užsisakyti neišeidami iš namų.
Tad, panašu, jog technologijas kasdieniame gyvenime pasitelksime vis dažniau. Ekspertai jau dabar
prognozuoja ryškų hibridinio darbo tendencijos populiarėjimą – kai nuotolinis darbas bus derinamas su darbu biure, net kai tai nebebus privaloma. O karantino metu suvešėjusios internetinės prekybos specialistai spėja, kad ši sritis jau niekada nebegrįš į priešpandeminį lygį ir per nuotolį apsipirksime vis dažniau.
Stebėdami šiuos pasaulinius pokyčius, technologijų gamintojai pasiruošę vartotojams pristatyti dar daugiau naudingų sprendimų kasdienybei – aktyviai investuoja ne tik į dirbtinį intelektą ar išmaniąsias programėles, bet ir išmaniuosius laikrodžius, telefonus ar kompiuterius.
