Ar po Brexit pasikeis JK ir ES teismų sprendimų pripažinimas ir jų vykdymas?

Teismų sprendimų pripažinimas ir jų vykdymas yra ypač aktualus tais atvejais, kai skolininkas arba žalą padaręs asmuo gyvena (ar turi buveinę) ir (ar) turi turto kitoje valstybės teritorijoje, nei buvo priimtas teismo sprendimas.

Kaip ir jurisdikcijos taisyklėms, taip ir iki pereinamojo laikotarpio pabaigos inicijuotoms civilinėms byloms ir priimtiems teismų sprendimams pripažinti ir jiems vykdyti taikomas Briuselis I-bis. Tačiau po 2021-01-01 tiek JK, tiek ES valstybių narių teismų sprendimai nebus pripažįstami ir vykdomi remiantis Briuselis I-bis. Šiuo atveju bus taikoma Hagos konvencija dėl susitarimų dėl teismingumo („Hagos konvencija“) (jei tarp šalių yra sudarytas susitarimas dėl išimtinės jurisdikcijos, patenkantis į šios konvencijos taikymo sritį).

Taigi galimi keli ES valstybės narės ar JK teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo scenarijai ES ar JK teritorijoje po 2021-01-01:

  • Teismų sprendimai pripažįstami ir vykdomi remiantis Briuselis I-bis tais atvejais, kai pagrindinė byla inicijuota iki 2020-12-31.
  • Teismų sprendimai pripažįstami ir vykdomi remiantis Lugano konvencija tais atvejais, kai byla inicijuota 2021 m., tik jei JK taps Lugano konvencijos nare.
  • Teismų sprendimai pripažįstami ir vykdomi remiantis Hagos konvencija tais atvejais, kuomet (i) tarp šalių sudarytas susitarimas dėl išimtinės jurisdikcijos ir patenka į Hagos konvencijos taikymo sritį, (ii) toks susitarimas sudarytas per pereinamąjį laikotarpį ir ES valstybės narės teismas sutinka (tuo atveju, kai teismo sprendimas pripažįstamas ES teritorijoje) su JK požiūriu į Hagos konvencijos taikymo pradžią.
  • Visais kitais atvejais teismų sprendimai pripažįstami ir vykdomi remiantis ES valstybių narių ir JK nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka.


Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad ES svarsto galimybę prisijungti prie naujos 2019 m. Hagos konvencijos dėl užsienio teismo sprendimų civilinėse ar komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. JK taip pat gali prisijungti prie šios konvencijos. Nors ši konvencija dar nėra įsigaliojusi, tai yra pirmoji tokia didelio masto konvencija dėl teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo. Tikimasi, kad ši konvencija sumažins ne tik bylinėjimosi išlaidas, bet ir sutrumpins teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo užsienio šalyse terminus.

Kaip po Brexit keisis konkurencijos teisės pažeidimų nagrinėjimas?

Nepaisant JK pasitraukimo iš ES, konkurencijos teisės požiūriu nukentėjusioms šalims išliks galimybė teikti skundus dėl JK subjektų antikonkurencinių veiksmų ar šių veiksmų padarinių ES ir Lietuvos rinkose. Galima išskirti kelis esminius procedūrinius punktus po Brexit:

  • JK konkurencijos teisės teisėkūros kontekste naikinama daugybė nuostatų, susijusių su ES teise, reglamentais ar Europos Komisijos sprendimais, kurie po pereinamojo laikotarpio JK teritorijoje netaikytini.
  • Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Europos Komisija pagal jai nustatytą kompetenciją ir toliau galės tirti tolimesnes bylas (bylas, kurios buvo pradėtos tirti iki pereinamojo laikotarpio pabaigos).
  • Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 101 ir 102 straipsniai yra taikomi JK subjektams, net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, siekiant užbaigti įgyvendinti sandorius, kurie turi įtakos ES ar patenka į ES rinkos įstatymų kompetenciją.
  • Europos Komisija nebegali atlikti patikrinimų (dawn raids) JK bendrovėse, tačiau vis dar gali rinkti iš jų informaciją pagal Reglamento Nr. 1/2003 18 straipsnį.
  • Susijungimų kontrolę Europos Komisija vykdo visais iki pereinamojo laikotarpio pabaigos pradėtais atvejais. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui Europos Komisija nebeturės kompetencijos nagrinėti JK bendrovių atitikties ES rinką reguliuojančių įstatymų reikalavimams ir negalės vertinti sandorio poveikio JK rinkai, tačiau kai susijungimas gali kelti susirūpinimą dėl tinkamos konkurencijos, susijungiančios šalys bus kviečiamos įvertinti galimus padarinius ir aptarti aplinkybes su Europos Komisija.
  • 1998 m. JK Konkurencijos I Akto 60 straipsnis bus pakeistas 60A straipsniu, atleidžiančiu JK teismus nuo ES konkurencijos teisės vertinimo. Tačiau JK teismai savo valia galės atsižvelgti į ES reguliavimą, tačiau nebegalės teikti užklausų ESTT. Taip bus sukuriama terpė atskirti JK ir ES konkurencijos teisę.


Taip pat reikia pažymėti tai, kad valstybių narių teismai pagal minėtus procedūrinius aspektus galės prisiimti teismingumą dėl JK ūkio subjekto atliktų draudžiamų veiksmų pagal Sutartį dėl Europos Sąjungos Veikimo, jei žala bus padaryta valstybėje narėje. Šiuo atveju svarbu pastebėti, kad bus sunku prognozuoti, kaip reaguos atitinkamos JK institucijos kilus klausimui dėl sprendimų, priimtų valstybėse narėse, vykdymo. Pažymėtina, kad ne tik Europos Komisija, bet ir nacionalinės priežiūros institucijos, tokios kaip Konkurencijos taryba, galės tirti pažeidimus, padarytus JK subjektų atitinkamoje nacionalinėje rinkoje.

Kaip po Brexit bus pripažįstami ir vykdomi teismų procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių (LAP) taikymo?

Teismų procesiniai sprendimai dėl LAP, priimti iki 2020-12-31, pripažįstami Briuselis I-bis nustatyta tvarka, o tuo atveju, jei tokie teismų procesiniai sprendimai priimti po šios datos, – jų pripažinimas ir vykdymas bus įgyvendinamas ES valstybių narių ir JK nacionalinės teisės nustatyta tvarka.

Kaip po Brexit pasikeitė įrodymų rinkimo ir dokumentų įteikimo taisyklės?

Iki Brexit ir pereinamojo laikotarpio pabaigos buvo taikomi Reglamentas (EB) Nr. 1206/2001 (įrodymų rinkimo reglamentas) ir Reglamentas (EB) Nr. 1393/2007 (dokumentų įteikimo reglamentas).

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui įrodymų rinkimo ir dokumentų įteikimo tarp JK ir ES procedūros priklausys nuo to, ar šie subjektai yra susitariančiosios valstybės:

  • 1970 m. Hagos konvencijos dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose rinkimo užsienyje;
  • 1965 m. Hagos konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje.


Šiuo atveju tiek Lietuva, tiek JK yra ratifikavusios aukščiau nurodytas konvencijas. Tačiau prieš taikant minėtas konvencijas būtina patikrinti, kurioms iš šių minėtų konvencijų nuostatų Lietuva ir JK nustatė išlygas.

Praktinės rekomendacijos verslui

Apibendrindami visus pirmoje ir antroje dalyse apžvelgtus pasikeitimus pateikiame keletą praktinių patarimų verslui. Siekiant išvengti galimo neapibrėžtumo dėl ginčų teismingumo, šalys, iš kurių bent viena yra JK rezidentas, turi su ypatingu dėmesiu atsižvelgti į:

  • Išimtinių jurisdikcijos nuostatų įtvirtinimą savo sutartyse, kurios atitiktų Hagos konvencijos reikalavimus ir kurias planuoja sudaryti nuo 2021 m. pradžios.
  • Peržiūrėti jau esamų nuo 2015-10-10 sudarytų sutarčių nuostatas, susijusias su atitinkamo nacionalinio teismo teismingumo (jurisdikcijos) pasirinkimu, bei įsitikinti, kad sutartyje įtvirtintam susitarimui dėl išimtinės konkrečios valstybės teismo jurisdikcijos būtų taikoma Hagos konvencija (jei tokio susitarimo nėra ar esamam susitarimui netaikoma Hagos konvencija, patartina įtraukti ar pakeisti tokią sutarties nuostatą).
  • Apsvarstyti galimybę susitarti su kontrahentu dėl ginčų nagrinėjimo jurisdikcijos arbitraže ir taip išsaugoti savo rankose galimybę nustatyti arbitražo proceso tvarką bei turėti aiškią viziją dėl arbitražo sprendimo pripažinimo ir vykdymo perspektyvų ES ar JK teritorijoje. Šiuo atveju arbitražo sprendimui pripažinti ir jį vykdyti būtų taikoma Niujorko konvencija, kurią ratifikavo daugelis valstybių ir kuriai Brexit neturi jokio poveikio, vadinasi, tokiu atveju arbitražo sprendimą galima pripažinti lengviau nei atitinkamos valstybės teismo sprendimą.
  • Nebijoti kelti klausimo dėl JK subjektų veikimo prieštaraujant nacionaliniams įstatymams, jei toks veikimas sukelia padarinių Lietuvos rinkoje, nesvarbu, kur toks veikimas buvo fiziškai atliktas.
  • Prieš kreipiantis teisminės gynybos įvertinti, ar išnaudotos visos derybų galimybės. Dažnu atveju pamirštama, kad profesionaliems atstovams gali būti pavestas ne tik bylos vedimas, bet ir derybos. Todėl nerandant tarpusavio sprendimo, patartina apsvarstyti galimybę kreiptis į išorės teisininkus, kurie specializuojasi ir derybose.
Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (14)