Tai gali turėti įtakos, kurios valstybės teisme bus sprendžiamas ginčas bei kuri teisė bus taikoma šiam ginčui spręsti. Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su ginčų nagrinėjimo ypatumais tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės subjektų nuo 2021 m. sausio 1 d.

2021-01-01 įsigaliojo Europos Sąjungos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas, pažymintis Brexit pereinamojo laikotarpio pabaigą. Pasiektas susitarimas neapėmė civilinių ir komercinių bylų nagrinėjimo mechanizmų tarp ES ir JK, juos pereinamuoju laikotarpiu nuo 2020-02-01 iki 2020-12-31 nustatė susitarimas dėl išstojimo.

Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bei kietojo Brexit atveju civilinių ir komercinių bylų nagrinėjimo srityje būtina iš naujo peržiūrėti pagrindines sritis, kurios liko už Brexit susitarimų borto po 2021-01-01: taikytina teisė, forumo pasirinkimas ir teismo sprendimų pripažinimas bei vykdymas, įrodymų rinkimas bei dokumentų įteikimas.

Kaip nustatoma taikytina teisė po Brexit?

Taikytina teisė reguliuoja sutartinius ar nesutartinius santykius tarp privačių subjektų. Šios taisyklės reglamentuoja, pavyzdžiui, civilinės atsakomybės klausimus dėl sutarčių pažeidimo ar žalos padarymo kitam asmeniui, senaties terminus tokiems reikalavimams pareikšti bei kitus bylos baigčiai reikšmingus klausimus.

Teisinis reguliavimas
Foto: DELFI

Kaip nustatoma ES valstybių narių ir JK teismų jurisdikcija po Brexit?

Jurisdikcijos taisyklės nustato, kurios valstybės teismas (ar arbitražas) nagrinės tarp privačių subjektų kilusį ginčą. Dažniausiai atitinkamo teismo jurisdikciją turi teisę nustatyti šalys savo susitarimu, o jei tokio susitarimo nėra, jurisdikciją nustatys nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai.

Teisinis reguliavimas
Foto: DELFI

Kokie yra Hagos konvencijos taikymo keblumai nustatant teismų jurisdikciją?

Hagos konvencija taikoma tik susitarimams dėl išimtinės jurisdikcijos (išskyrus išimtis, nurodytas Hagos konvencijos 2 str.), sudarytiems civilinių arba komercinių santykių srityje. Taigi Hagos konvencija taikoma itin siauram civilinių ir komercinių ginčų ratui.

Be to, šiandien vis dar neaišku, nuo kurios datos turi būti taikoma Hagos konvencija susitarimams dėl išimtinės jurisdikcijos: nuo 2015-10-01, kuomet JK pirmą kartą prisijungė prie Hagos konvencijos būdama ES valstybe nare (JK pozicija), ar nuo 2021-01-01, prie kurios JK vėl prisijungė kaip savarankiška susitariančioji šalis (Europos Komisijos pozicija). Skirtingas ES ir JK požiūris į Hagos konvencijos galiojimo pradžią gali turėti įtakos skirtingam jurisdikcijos klausimo išsprendimui atitinkamos valstybės teisme.

Kaip jurisdikcijos klausimą sprendžia Lietuvos teismai?

Spręsdami ginčo, turinčio ES ir JK elementą, jurisdikcijos klausimą Lietuvos teismai vadovausis LR civilinio proceso nuostatomis. Gavęs ieškinį Lietuvos teismas pirmiausia vertintų, ar jis turi jurisdikciją nagrinėti ginčą, o nustatęs, kad jis neturi jurisdikcijos, atsisakytų priimti ieškinį. Nesant susitarimo dėl teismingumo, Lietuvos teismas bylą su JK elementu nagrinės pats, jei:

1) atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena;

2) atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės;

3) ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje.

Ar Brexit turi įtaką arbitražo procedūroms?

Brexit neturi įtakos arbitražo procedūroms. Arbitražas pasižymi tuo, kad taikytiną teisę, arbitražo proceso taisykles bei kitas sąlygas visų pirma nustato ne nacionaliniai teisės aktai, o tokių taisyklių nustatymas priklauso arbitražo šalių diskrecijai – šalys gali nustatyti konkrečias taisykles arbitražo išlygoje.

Arbitražo teismo sprendimo pripažinimas ir jo vykdymas reglamentuojamas tarptautine sutartimi – 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo ratifikavimo. Tiek JK, tiek daugelis ES valstybių narių, įskaitant Lietuvą, yra šios konvencijos dalyvės, todėl arbitražo teismo sprendimui pripažinti ir jį vykdyti Brexit jokio poveikio nedaro.

Reikia atkreipti dėmesnį, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. ES teisė netaikoma JK teritorijoje, todėl ES viešoji tvarka daugiau nėra JK viešosios tvarkos dalis. Tai reiškia, kad JK teismas neprivalės remtis galimu ES viešosios tvarkos pažeidimo kriterijumi sprendžiant klausimą dėl arbitražo sprendimo nepripažinimo ir atsisakymo ji vykdyti JK teritorijoje Niujorko konvencijos V str. 2 d. b p. pagrindu. Tai reiškia, kad ES ar JK subjektai gali neįtikinti JK teismo, kad arbitražo sprendimas pažeidžia ES viešąją tvarką ir dėl to arbitražo sprendimas negali būti pripažintas ir ji neturi būti leista vykdyti JK. Galimą arbitražo sprendimo viešosios tvarkos pažeidimo klausimą JK teismas spręs išimtinai vadovaudamasis JK teisės raide ir teismų precedentais.

Kaip po Brexit pasikeis jurisdikcijos taisyklės ginčams dėl žalos, kilusios iš reguliacinių taisyklių pažeidimų, atlyginimo (konkurencijos teisės atveju)?

Sutarties dėl Europos Sąjungos Veikimo 101 ir 102 str. yra nukreipti į draudimą sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus bei piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, taip pat kaip ir nacionaliniai analogai – Konkurencijos įstatymo 5 ir 7 str., lieka galioti ūkio subjektams, jei neteisėti veiksmai turi įtakos konkurencijai ES ir (ar) Lietuvoje (Intel, 2017). Esminis pokytis atsispindi lentelėje:

Teisinis reguliavimas
Foto: DELFI

Taigi JK pasitraukimas iš ES neturi įtakos ūkio subjektų pareigoms atsakyti už žalą, kai veiksmai atliekami Lietuvos rinkose. Analogiškos išvados darytinos ir, pvz., Asmens duomenų apsaugos įstatymo, Pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos įstatymo ir kt. reikalavimų atžvilgiu. Visi suinteresuoti asmenys galėtų teikti skundus atitinkamai institucijai dėl trečiojoje šalyje (JK) įsisteigusio ūkio subjekto neteisėtų veiksmų tyrimo ir ieškinius Lietuvos bendrosios kompetencijos teismui dėl žalos, kilusios iš reguliacinių reikalavimų pažeidimo, atlyginimo.

Tačiau jeigu pažeidimas bus atliktas JK, žala padaryta JK ir žala atsirado JK, ES ir nacionaliniai įstatymai nebus taikomi, kadangi neturės pakankamo ryšio su ES. Tokiu atveju nukentėjusieji turės bylinėtis JK teismuose.