Koks, iš tiesų, tai būtų ribotas, linijinis gyvenimas, jeigu jame neliktų vietos kūrybai, pokyčiams, laisvei, gyventume principu – „kas pasakyta, tas padaryta“. Gerai, kad pasaulis – ne toks. Įsitikinti „tuos“ suaugusiuosius klystant pakanka apsidairyti – kūrybos, noro keisti, tobulinti pavyzdžiai mums prieš pat nosį! Juk ir įrenginys, kuriame šiandien skaitote šį tekstą, ir interneto ryšys, kuris leidžia pasiekti mums bet kurį žmogų, ir Lietuva, kurioje gyvenate ir galite laisvai reikšti savo mintis yra sukurti žmonių. Tokių pat, kaip ir jūs, tik gal anksčiau patikėjusių savo antreprenerystės galia – gebėjimu veikti, kurti ir keisti pasaulį taip, kad jame būtų gera gyventi visiems.
Gyvenimas pasidaro daug, daug įdomesnis supratus, kad pasaulis nėra „primestas“, nėra nuspręstas, kad jį kuriame mes patys ir niekas kitas už mus nepadarys jo prasmingo. Tai kaip vaikų žaidimų aikštelė, kurioje vaikai smalsauja, eksperimentuoja, kuria ir keičia aplinką. Tą minutę, kai patikime, kad galime veikti, kai pajaučiame, kad pokytį kuria mūsų mintys ir veiksmai – įsijungiame antreprenerio požiūrį. Išvydus gyvenimą, kaip savo pačių, kartu su bendruomene, tapomą paveikslą, kelio atgal, nei tik griebtis teptuko, nebėra.
Antreprenerio požiūris – tai gebėjimas kiekvienoje problemoje atrasti galimybę. Galimybę parodyti savo ryžtą ir valią veikti. Tikras antrepreneris – tai žmogus, kuris kvestionuoja esamą situaciją, žmogus, kuris nepriima nuostatos „kaip yra, taip gerai“, žmogus, kuris siekia, kad rytoj būtų geriau nei yra šiandien.
Nes antreprenerystė – tai kompetencija, kuri apima gebėjimą kritiškai, kūrybiškai mąstyti, prisiimti riziką, atsakomybę ir veikti komandoje siekiant mesti iššūkį „status quo“. Ir būtent jie, antrepreneriai, kuria poveikį pasauliui, valstybei, bendruomenei ir kaimynystei.
Kai pati galvoju apie antreprenerius, galvoju apie Vladą Lašą, žmogų, kuris sukūrė verslą dar būdamas studentu, kuris iš verslininko tapo inovatyvių startuolių investuotoju, kuris daug metų savanoriauja ne pelno siekiančiose organizacijose, teikia filantropines stipendijas studentams, mokiniams. Kuris kasdien kelia valstybės ambiciją, rūpinasi mūsų valstybės sveikatos sistema net to neprašomas, kuris suburia žmones bendram pokyčiui. Jis mokosi visą gyvenimą, nes kiekvienai naujai veiklai reikia žinių, gebėjimų ir pastangų.
Aš galvoju ir apie Laimą Girdauskienę, Kauno „Saulės“ gimnazijos ekonomikos ir verslumo mokytoją, kuri daug metų ugdo vaikų verslumą ir užaugino ne vieną šiandien Lietuvą ir pasaulį keičiantį antreprenerį. Po pamokų, per pertraukas. Neprašoma ir neraginama suburia žmones bendriems renginiams, ne tik miesto, bet ir tarptautiniu mastu. Kuri nebijo visos mokinių klasės atvesti į miesto savivaldybę ir pristatyti darbo rezultatus. Kuri visada yra pirmoji nusišypsoti ir sakyti – darom, keičiam, einam, rizikuojam, drąsiai imasi nebandytų dalykų.
Aš taip pat galvoju apie savo mokines Ievą, Ūlą, Indrę, kurios imasi iniciatyvos ir kuria psichologinės pagalbos įrankius bendraamžiams, nes šiandien, nuotolinio ugdymo kasdienybėje, didelė dalis paauglių yra ant emocinio išsekimo ribos... Jos veikia po pamokų, savaitgaliais, suburia mokytojus, mentorius. Klysta, nežino, bijo... Bet mokosi priimti pokyčius, suprasti, kad nežinoti, klysti ir bijoti yra normalu ir kad tai, ką daro yra tikra ir artima pasauliui.
Kasdien dirbu su savo komunikacijos koordinatoriumi Žygimantu, kuris į problemas žvelgia kaip į išradingumo jas išspręsti iššūkį, kurį veda pozityvi, galimybėms atvira mąstysena. Kai jis sugalvojo pirmąją Lietuvoje moksleivių bendrovių akcijų biržą – tai buvo drąsu, ryžtinga, bet kartu su komanda ši idėja tapo vienu sėkmingiausių įvykių „Lietuvos Junior Achievement“ verslumo ugdymo programų istorijoje, leidusi mokiniams, dar mokykloje, pritraukti tūkstančius eurų investicijų.
Tikiu, kad didžioji dalis mūsų visuomenės niekada net negirdėjo žodžio „antreprenerystė“. Niekas jiems nesakė, kad „tu gali eiti ir keisti pasaulį pats“. Bet tu gali! Nėra kvailos idėjos, nėra neteisingų atsakymų. Yra tik mūsų požiūris į situaciją.
Mes, suaugusieji, taip dažnai norime patarti jaunesniajai kartai, kaip elgtis, kaip gyventi. Bet kaip knygoje „Antreprenerio požiūris“ sako Lietuvos nepriklausomos valstybės akto signataras, pirmasis „Lietuvos Junior Achievement“ Valdybos pirmininkas Aleksandras Abišala: „Jauniems žmonėms patarčiau mažiau klausyti patarimų, ypač neprašytų. Nieko bloga pasitarti su žmogumi, kuriuo pasitikite, bet tik tada, kai jaučiate, kad jums to reikia. Kiekvienos kartos patirtys skirtingos, pasaulis sparčiai keičiasi, todėl senų žmonių patarimai gali klaidinti. Galvokite savo galva.“
Mūsų sukurtas pasaulis yra mūsų mąstymo proceso rezultatas. Jo negalima pakeisti nepakeitus savo minčių ir požiūrio. Lietuva, gimtadienio proga linkiu antreprenerio požiūrio ir galimybės kiekvienam, nuo pirmos klasės, ugdyti pozityvumą, gebėjimą dirbti komandoje, kritiškai, kūrybiškai mąstyti, kurti tvarias inovacijas, būti savarankiškais ir nebijoti prisiimti atsakomybę, rizikuoti ir, žinoma, daryti klaidas!
Šiandienos Lietuvai, po 30 metų augimo ir tvirtybės laisvėje, svarbu ugdyti drąsią, globaliai mąstančią ir artimu besirūpinančią jaunąją kartą, kuri kuria ne tik rytojų, bet ir šiandieną. Linkiu kurti ne tik proveržio strategiją, bet ir palikimą ateities kartoms. Su švente!
Andželika Rusteikienė yra jaunimo antreprenerystės ir finansinio raštingumo ugdymo organizacijos „Lietuvos Junior Achievement“ vadovė, socialinių ir verslo iniciatyvų iniciatorė, pirmoji jauna Lietuvė 2015 m. pakviesta į Pasaulio ekonomikos forumą.
