„Brexit“: 700 proc. didesni transportavimo kaštai
Metų pabaigoje pasirašytas Jungtinės Karalystės (JK) ir Europos Sąjungos (ES) susitarimas dėl prekybos ryšių daugelį prekybos atstovų nuteikė optimistiškai, tad ir rinkose nebuvo matyti neigiamų atspindžių. Vis dėlto, pirmasis mėnuo po „Brexit“ išryškino nesklandumus: chaosas vyko tiek Anglijoje, tiek ir visoje JK.
Sausio pradžioje prekių gabenimo kaštai iš Europos į JK įmonėms padidėjo apie 700 proc. Tikėtina, kad šie kaštai bus tiesiogiai perleisti pirkėjams. Prekybos centruose ir parduotuvėse jau pastebimos tuštėjančios lentynos. Be to, didžioji dalis iš JK į Europą, taip pat ir Lietuvą, įvežamų prekių yra automatiškai stabdomos muitinės. Tai sukelia daug nepatogumų verslams ir galiausiai pirkėjams.
Tokiai situacijai tęsiantis, gali pakisti Europos pirkėjų bei importuotojų įpročiai ir bus pradėta ieškoti analogiškų prekių ar paslaugų už JK ribų. Tikėtina, jog JK ekonomika gali susidurti su didesniais sunkumais, nei buvo prognozuota. Kai kurie šio regiono verslai jau tai patiria: pavyzdžiui, su „Brexit“ biurokratija susidūrė žvejybos sektorius. Škotijos žuvų eksportuotojų teigimu, dėl eksporto proceso sunkumų sausį net 80 proc. krito jūros gėrybių kainos.
Covid-19 ir vakcinos: kokia ateitis laukia?
Gruodžio mėnesį dėl prasidėjusios vakcinacijos kilęs rinkų optimizmas pamažu slūgsta. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, tikimybė, kad vakcinos leis šalims įgyti „bandos imunitetą“ iki 2021 metų pabaigos, yra maža. Panašu, jog tai rodo ir statistika: gyventojus sparčiai vakcinuoja tik Izraelis, Jungtiniai Arabų Emyratai ir JK.
Atsižvelgiant į didelį vakcinos poreikį ir Europos politinius nesutarimus su vakcinų gamintojais, tikėtina, jog PSO prognozės senajame žemyne gali pasitvirtinti su kaupu, nes vakcinuotų žmonių skaičius čia siekia vos apie tris šimtui gyventojų. Dėl to tikėtina, jog 2021 metais ir toliau išliks atskirtis tarp gyvuojančių ir stagnuojančių industrijų, su sunkumais toliau kovos turizmo, paslaugų ir įvairių žaliavų sektoriai. Pozityvesnių nuotaikų rinkoms neįpučia ir svarstymai, ar vakcinos yra efektyvios kovojant su kai kuriomis Covid-19 mutacijomis. Tai ir toliau gali lemti pasyvesnį judėjimą tarp kontinentų ir lėtesnes pasaulines BVP augimo prognozes. Tiesa, panašu, jog šios rizikos vis dar neturi įtakos kuro ir kitų naftos produktų kainoms: tikintis greito paklausos atsigavimo naftos kainos per sausį pakilo dar apie 10 proc.
Švelnesni transatlantiniai santykiai
Naujasis JAV prezidentas inauguruotas ir, panašu, kad šiemet transatlantiniai santykiai bus švelnesni. Vienas pirmųjų Joe Bideno žingsnių buvo iš naujo įsitraukti į PSO ir Paryžiaus klimato susitarimą. Tai palanku europiečiams, nes tikimasi glaudaus bendradarbiavimo, siekiant išspręsti Donaldo Trumpo pradėtus prekybos karus.
Tiesa, šiltesniais santykiais kvepia ne visiems – J. Bideno siūlomas JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, jog Donaldo Trumpo griežtesnis požiūris į Kiniją buvo teisingas, nors A. Blinkenas ir nesutiko su D. Trumpo metodais daugeliu atžvilgių. Panašu, jog JAV ir Europa toliau neigiamai reaguos į Kinijos politiką, kas, tikėtina, kels įtampą ne tik politinėje, bet ir verslo erdvėje. Lietuva tiesioginės įtakos dėl šių politinių žaidimų greitu metu pajusti neturėtų, tačiau Europa ir JAV greičiausiai atidžiau stebės Kinijos investicijas Europoje, Kinijos įmonių technologijų naudojimą strategiškai svarbiose vietose ir nacionalines saugumo rizikas. Tikėtina, kad daugiau rizikų kels žmogaus teisių klausimai Kinijoje – Europa ir JAV pamažu praranda kantrybę ir gali įsikišti į Kinijos vidaus politiką, o tai gali išprovokuoti pastarosios atsaką, galbūt ir ekonominį.
Be to, J. Bideno siūlomas agresyvus Covid-19 paramos planas gali ir toliau lemti JAV ekonomikos dominavimą Vakarų Europoje ir silpnėjantį JAV dolerio kursą. Visa tai atsilieps parduodantiems prekes ar paslaugas šia valiuta JAV ir Rytų rinkose.
ES gaivinimas: lėšos skirstomos per lėtai
Gruodį buvo patvirtintas Europos Sąjungos (ES) gaivinimo planas, tačiau, kaip ir buvo baimintasi, lėšų skirstymą bei panaudojimą smarkiai stabdo biurokratinės kliūtys. Prancūzų finansų ministro Bruno Le Maire teigimu, šis procesas sudėtingas ir per lėtas: griūvančiai ekonomikai pinigai reikalingi čia ir dabar. Dėl fondo ir jo įsisavinimo neefektyvumo susirūpinusi ir Italija, teigianti, jog didžioji dalis šių pinigų nepasieks tikslo dėl per didelių suvaržymų.
Netgi buvęs Vokietijos finansų ministras, dabartinis Bundestago pirmininkas Wolfgangas Schauble’as išreiškė susirūpinimą, jog, įgyvendinant šias reformas ir pagalbos programas, nematoma progreso. Galiausiai, ES rinkų optimizmą mažina ir besitęsiantis karantinas, kuris turi įtakos ir silpnėjančiam euro kursui.
Siekiant efektyviai įdarbinti ES lėšas, Lietuvai reikia daug politinio ryžtingumo. Kita vertus, kyla klausimas, kaip labiausiai nukentėjusiems oro transporto, turizmo, poilsio, maitinimo ir kai kuriems gamybos sektoriams pavyks tas lėšas įsisavinti. Šiuo metu minėtiems sektoriams svarbiausia išsilaikyti, todėl prašant finansavimo gali būti ypač sunku rasti resursų ir lėšų, norint pritaikyti išgyvenimo strategijos planą prie žaliosios ekonomikos tikslų.
