Tai, kodėl perkame daiktus, kurie mums nebūtini, galima paaiškinti nesąmoningo vartojimo reiškiniu, pavadintu dar XVIII a. gyvenusio prancūzų filosofo Denis Didro vardu. Didro efektas pasireiškia tuo, kad žmogus nusiperka tai, kas priverčia jį kitus savo turimus daiktus laikyti pasenusiais ar nebederančiais tarpusavyje. Taip sukuriama vartojimo spiralė, kai senuosius daiktus tarsi privaloma pakeisti naujais.

Kasdienybėje tokių pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Prisiminkime – nusiperkame naują švarką ir dažniausiai mums reikia prie jo tinkančių naujų kelnių, marškinių, batų. Įsigyjame narystę sporto klube ir tada perkame naują gertuvę, specialius rūbus sportui, sportinius raiščius. Nusiperkame naują sofą ir matome, kad prie jos visai nebedera kilimas, valgomojo stalas, pagalvės...

Nebūtinus daiktus perkame ir todėl, kad iš prigimties esame linkę didinti savo turimą turtą – norime turėti daugiau: pinigų, daiktų, patogumų. Ne mažesnį vaidmenį turi ir socialinis spaudimas – norime turėti tokius pat daiktus, mėgautis tomis pačiomis pramogomis kaip ir mūsų draugai, pažįstami.

Dažnai perkame apimti spontaniškumo – JAV atlikti socialinės medijos naudotojų tyrimai rodo, kad 67 proc. žmonių teigia, jog yra pirkę iškart, kai pamatė produkto reklamą socialiniuose tinkluose. Didelė pagunda nusipirkti tai, ko nebūtinai reikia, yra ir išpardavimų metu.

Galiausiai nebūtinus daiktus perkame ir tada, kai tiesiog manome, kad užsidirbome, nusipelnėme, kai imame uždirbti daugiau negu anksčiau.

Kai įsisukame į vartojimo spiralę, mūsų vartojimas tampa netvarus, esame priklausomi nuo daiktų. Akivaizdu, kad tai turi neigiamą įtaką ir mūsų finansams, suplanuotam biudžetui – išleidžiame daugiau, negu planavome, pamirštame savo taupymo tikslus.

Kaip išvengti neplanuotų pirkinių? Patarimų yra ne vienas, tad visada galima išbandyti skirtingus ir naudotis tais, kurie asmeniškai naudingiausi.

  • Pirkite daiktus, kurie jau dera ir tinka prie jūsų jau turimų. Tai galioja ir perkant drabužius, ir elektronikos prekes, ir buities daiktus. Visada reikia apgalvoti, kad, nusipirkus vieną daiktą, nebereikėtų pakeisti ir kitų, ko visai neplanavote
  • Taikykite 24 valandų pauzės taisyklę. Kai užsimanote daikto, kurio, atrodo, būtinai reikia, dar parą jo nepirkite, leiskite sau pagalvoti. Pavyzdžiui, įsidėkite į el. parduotuvės krepšelį ir palikite nesumokėję. Dažnai praėjus šiek tiek laiko daiktas nebeatrodo toks būtinas, ir taisyklė nepirkti neapgalvotai pasitvirtina
  • Skaičiuokite, kiek darbo valandų kainuoja norimas įsigyti daiktas. Taip dar geriau galėsite įvertinti, ar tikrai jo reikia. Pavyzdžiui, suskaičiuokite, kiek valandų jums reikės dirbti, kad nusipirktumėte 50 eurų kainuojančius batus. Kita vertus, jei batų jums išties reikia, galbūt tada verta jiems išleisti kiek daugiau ir išsirinkti kokybiškesnius, kad ilgiau tarnautų, kad ir vėl greitai neprireiktų naujos poros
  • Pagalvokite, ar jums tikrai reikia parduotuvių programėlių pranešimų apie naujas prekes ar naują sezoninę kolekciją. Tokie dirgikliai skatina pirkti nebūtinus daiktus
  • Pabandykite vieną mėnesį nepirkti nieko naujo. Užuot pirkę – pasiskolinkite ar išsinuomokite. Pabandę save kiek priverstinai apriboti dažnai tampame išradingesni ir suprantame, kad nauji daiktai iš tiesų nebuvo būtini.


Pirkdami apgalvotai ne tik neįsuksime vartojimo spiralės, bet ir būsime tvarūs – toks bus ir mūsų gyvenimas, ir finansai.