2020 m. balandį Konkurencijos taryba užsiėmė logišką poziciją, kad Vyriausybės nutarimų teisėtumą turi nagrinėti Konstitucinis Teismas, o taikomi ribojimai turi būti proporcingi siekiant išvengti rinkos galios pokyčių, kurie gali būti žalingi vartotojams. 2020 m. balandį dar niekas nežinojo, kiek ilgai tęsis karantinas, todėl ribojimų proporcingumo, kuris priklauso ir nuo ribojimų taikymo trukmės, niekas tinkamai įvertinti negalėjo.
O 2021 m. sausį Konkurencijos taryba aiškiai atsakė verslininkams, neapsikentusiems galimai neproporcingų ribojimų smulkiam ir stambiam verslui: „[Konkurencijos taryba] negalinti vertinti, ar Vyriausybės sprendimu nustatyti konkurencijos ribojimai yra proporcingi, siekiant saugoti gyventojų sveikatą“.
Tačiau šioje verslo ir Konkurencijos tarybos diskusijoje pamirštama, kad pati Vyriausybė privalo atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą ir yra įgaliota reikalauti Konkurencijos tarybos konsultacijų dėl poveikio įvertinimo metodų – tai yra tiesiogiai įtvirtinta Konkurencijos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje.
Sakoma, kad už saviraišką baudžiama, todėl būtų keista, jei Konkurencijos taryba bėgtų priekyje vežimo – kištųsi į Vyriausybės darbą be kvietimo ir viešai kritikuotų Vyriausybės sprendimus. Galbūt būtent diskusija dėl Konkurencijos tarybos diskrecijų primins Vyriausybei apie galimybę pasinaudoti kitos vykdančiosios valdžios institucijos resursu.
Konkurencijos taryba nesėdi rankų sudėjusi
Konkurencijos tarybos atsakymas tikrai nėra nesuprantamas ar surašytas perdėtai kanceliarine kalba, kiekvieną mintį bandant paslėpti nuorodoje į teisės akto normą. Kita vertus, suprantamas ir verslo nenoras sutikti su tokiu atsakymu – visi pavargo nuo kartojimo, kad abejonės, pasiūlymai ir nusiskundimai yra išgirsti, bet institucijos nieko geresnio už tai, kas yra, ypač dėl galiojančio reguliavimo, pasiūlyti negali. Kasdien tiesiogiai nesusiduriant su COVID-19 ir mirtimis dėl jo, nėra lengva suvokti ir tinkamai įvertinti visų ribojimų logiškumo ir būtinumo.
Tuo pat metu negalima teigti, kad Konkurencijos taryba yra neveikli ir jos darbas sustojo. Nuolatinis bendravimas ir valstybės pagalbos schemų derinimas su Europos Komisija, keli pradėti tyrimai dėl kartelinių susitarimų ir net pandemijos metu atlikti patikrinimai („kratos“ įmonių patalpose), koncentracijų priežiūra – darbas vyksta.
Pati Konkurencijos taryba 2021 m. vasario 1 d. viešai paragino stambiuosius prekybininkus – mažmeninės prekybos įmones – nesiimti veiksmų, nesuderinamų su gerąja verslo praktika. Taigi, Konkurencijos taryba tikrai jaučia pandemijos poveikį verslui, tačiau, netgi turėdama galią skirti milžiniškas baudas, karantino laikotarpiu daugiau veikia prevenciškai ir kalbasi su verslu, o ne baudžia.
Nesikeičiantys Konkurencijos tarybos prioritetai
2010 m. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl Lietuvos kinologų draugijos ir 2020 m. Konkurencijos tarybos abejonės dėl leidimo tik veterinarijos gydytojams ženklinti gyvūnus mikroschemomis labai aiškiai atskleidžia, kad Konkurencijos taryba visada prioritetą teikė laisvai rinkai ir sąžiningai konkurencijai, bet ne jautrių teisių apsaugai. Pagal galiojantį reguliavimą Konkurencijos taryba neprivalo stebėti, ar laisvos konkurencijos sąlygomis įmonės turi galimybes išgyventi. Tačiau Konkurencijos taryba privalo reaguoti į situaciją tose rinkose, kuriose atsirado disbalansas dėl konkurencijos teisės taisyklių pažeidimo.
Klaipėdos universiteto mokslininkai nustatė, kad vien 2020 m. neigiamą pandemijos poveikį patyrė 40–60 proc. regiono įmonių. Nedarbas, palyginti su 2019 m., išaugo dvigubai. Turėdami omeny šią statistiką, galime numanyti, kad be tinkamo reguliavimo, pasibaigus pandemijai, rinkoje gali atsirasti ir įsišaknyti galių disbalansas. Todėl tikėtina, kad Konkurencijos taryba imsis gan agresyvių priemonių sveikai konkurencijai atstatyti, nepaisydama trumpalaikių socialinių pasekmių.
Konkurencijos taryba negali vertinti Vyriausybės sprendimų, tačiau vertina verslų sprendimus sąžiningos konkurencijos, o ne žmogiškumo aspektu. Galima tikėtis, kad kai tik bus atlaisvinti ribojimai, Taryba pradės patikrinimus įmonėse. Verslui belieka ruoštis ir atidžiai susipažinti su konkurencijos teisės reguliavimu.
Todėl verslo kreipimasis į Konkurencijos tarybą dėl Vyriausybės sprendimų nebuvo beprasmis. Pirmiausia, vieša diskusija ir diskusija su institucijomis duos savo rezultatų. Vien vasario 1-osios Konkurencijos tarybos raginimas stambiesiems prekybininkams galbūt išgelbės ne vieną verslą nuo žlugimo, tiek atgrasydamas stambiuosius nuo draudžiamų veiksmų, tiek ir ragindamas smulkiuosius kreiptis gynybos ir pagalbos į Konkurencijos tarybą. Antra, galbūt naujoji Vyriausybė atras sau puikų patarėją ir pagalbininką ne tik gyvybių, bet ir verslų saugojimo klausimu.
