Metinio Lietuvos BVP nuosmukio tempas išlieka nedidelis, o lyginant su antru ir trečiu 2020 m. ketvirčiu BVP nuosmukio tempas kiek sulėtėjo. Apibendrinant dabartinę situaciją Lietuvos ekonomikoje, būtų galima akcentuoti kelis aspektus. Pirma – pagrindiniai Lietuvos ekonomikos sektoriai gerai susitvarkė su Covid viruso spaudimu. Antra – nors Lietuvos BVP ir mažėja, tačiau kol kas galima teigti, kad krizė Lietuvoje yra labai nišinio, arba segmentinio, pobūdžio. Tai reiškia, kad su sunkumais labiausiai susiduria sektoriai, kuriuos virusas ir karantino režimas veikia labiausiai ir kurie praktiškai negali atnaujinti normalios veiklos (viešbučiai, kavinės, restoranai). Problema tame, kad didžiųjų Lietuvos ekonomikos sektorių plėtra kol kas nekompensuoja nuosmukio sektoriuose, kurie išlieka uždaryti dėl Covid pandemijos.
Nors Lietuvoje ir kitose ES valstybėse praktiškai nuo pat ketvirto ketvirčio pradžios buvo fiksuojamas Covid sergamumo šuolis, kuris galiausiai pasibaigė naujomis karantino priemonėmis, pagrindinių Lietuvos ūkio sektorių rodikliai ketvirtą 2020 m. ketvirtį pozityviai nustebino. Pavyzdžiui, atsigaunant pramonės aktyvumui Vokietijoje ir Skandinavijos regione, ketvirtą ketvirtį produkcijos apimtys Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriuje (be naftos) augo 4,4 proc., o per visus 2020 m., lyginant su 2019 m., pasiektas 0,8 proc. gamybos apimčių prieaugis.
Panaši situacija yra ir antrame pagal dydį Lietuvos ekonomikos sektoriuje – mažmeninėje prekyboje. Lietuvos vartojimo rinka į antro karantino įvedimą sureagavo gerokai mažiau nei į pirmo karantino įvedimą. Per visą ketvirtą 2020 m. ketvirtį mažmeninės prekybos apyvartos apimtys Lietuvoje padidėjo 4,3 proc. – aišku, iš dalies dėl to, kad antras karantinas buvo įvestas tik pačiame gruodžio viduryje. Tačiau net ir 2020 m. gruodžio mažmeninės prekybos statistika tikrai nėra bloga: metinis mažmeninės prekybos nuosmukis gruodį siekė tik 1 proc., o atmetus automobilių degalų segmentą, gruodį fiksuotas 1,5 proc. mažmeninės prekybos augimas. Augimas fiksuotas ir per visus 2020 m.: +2,5 proc. lyginant su 2019 m.
Svarbiausi aspektai, kurie lėmė gerus mažmeninės prekybos rezultatus 2020 m. pabaigoje yra (1) galima greita gyventojų reakcija į antro karantino įvedimą; (2) pozityvūs vartotojų lūkesčiai ir (3) itin sparti mažmeninės prekybos internetu plėtra.
Kadangi apie galimą antro karantino įvedimą Lietuvoje buvo kalbama nuo pat gruodžio pradžios, dalis gyventojų tikrai galėjo suskubti įsigyti ne maisto prekes, įskaitant ir Kalėdines dovanas, dar iki karantino įvedimo. Kitas svarbus aspektas – Statistikos departamento atliekamos vartotojų apklausos rodo, kad tiek 2020 m. gruodį, tiek ir 2021 m. sausį Lietuvos vartotojų nuotaikos gerėjo, pagrinde dėl to, kad gyventojai pozityviau vertino Lietuvos ekonomikos perspektyvas ir itin pozityviai vertino esamą bei būsimą finansų padėtį.
Nors galimybės apsipirkti fiziškai ketvirto ketvirčio pabaigoje buvo ribojamos, dėl pozityvių vartotojų nuotaikų Lietuvoje klestėjo mažmeninė prekyba internetu, kuri 2020 m. gruodį per metus (lyginant su 2019 m. gruodžiu) išaugo 84,2 proc., o per visus 2020 m. išaugo 50 proc.
Tai, kad du didžiausi Lietuvos ekonomikos sektoriai (pramonė ir mažmeninė prekyba) 2020 m. ketvirtą ketvirtį ir per visus 2020 m. sugebėjo didinti gamybos ir pardavimų apimtis, dar kartą rodo, kad Lietuvoje Covid krizė yra ne masinio, bet segmentinio pobūdžio, t.y. iš esmės labiausiai apima viešbučių, restoranų ir kavinių segmentą.
Atsigavimo perspektyvos – geros, bet neaiškios
Kas liečia Lietuvos ekonomikos galimybes jau šiemet atsigauti nuo Covid viruso padarinių – sakyčiau, kad Lietuvos ekonomikos atsigavimo galimybės yra tikrai geros, tik neaišku kada realiai prasidės ekonomikos atsigavimas. Tai priklausys nuo vakcinavimo proceso greičio, o jis visoje Europoje kol kas išlieka netoleruotinai lėtas. Bet panaikinus karantino režimą, bazė Lietuvos ekonomikos atsigavimui yra tikrai gera.
Europos centrinio banko duomenys rodo, kad šiuo metu euro zonos gyventojai sėdi ant 8,2 trln. EUR „pinigų maišo“ indėlių bankuose pavidalu. Nuo Covid epidemijos Europoje pradžios euro zonos gyventojų indėliai bankuose išaugo 397 mlrd. EUR – šis skaičius prilygsta Austrijos BVP, o Austrijos BVP yra devintas pagal dydį visoje Europos Sąjungoje. Tai reiškia, kad švelnėjant karantino režimui Europoje, ES gyventojai puls leisti sukauptus pinigus bei pirkti prekes ir paslaugas – kas yra naudinga Lietuvos eksportui.
Analogiška situacija ir Lietuvoje: Lietuvos banko duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų indėliai bankuose išaugo nuo 15,3 mlrd. EUR 2020 m. kovą iki 17,3 mlrd. EUR 2020 m. lapkritį, t.y. išaugo 2 mlrd. EUR. Analogiškai, švelnėjant karantino režimui Lietuvoje, gana pozityvūs Lietuvos vartotojų lūkesčiai lems, kad žmonės pradės leisti Covid-19 epidemijos metu sutaupytus pinigus.
