Praėjusių metų 1,5 proc. BVP smukimo prognozės Lietuvai nekeitėme, tačiau dėl prastesnės, negu prognozavome anksčiau, metų pradžios nuo 3 iki 1,8 proc. pabloginome 2021 metų ūkio plėtros prognozę. Esame teigiamai nusiteikę dėl ekonomikos augimo kitais metais, kuris sieks 4,2 procento. Šias ir kitas SEB grupės ekonomistų įžvalgas galite rasti antradienį paskelbtame leidinyje „Nordic Outlook“.

Lietuvą kėsinasi aplenkti Estija ir Švedija

Jau šį penktadienį sužinosime, kiek, pirminiais duomenimis, 2020 metais traukėsi Lietuvos ekonomika. Nekeičiame lapkritį atnaujintos prognozės, kad Lietuvos BVP pernai sumažėjo 1,5 procento. Tai būtų puikus rezultatas įvertinus visas su pandemija susijusias aplinkybes. Visgi, jeigu antrą ir trečią ketvirčiais Lietuva pagal BVP pokytį aiškia persvara lenkė aplinkines šalis, to negalima pasakyti apie paskutinį metų ketvirtį.

Labai tikėtina, kad ir estai, ir suomiai, ir švedai pagal BVP pokytį ketvirtą ketvirtį mus galėjo pasivyti. Lietuvoje epidemiologinė padėtis 2021 metų pradžioje yra sudėtingesnė, ir dėl to ribojimai yra griežtesni negu daugelyje aplinkinių šalių, todėl ir pirmaisiais metų mėnesiais tokios šalys, kaip Estija ar Švedija, lenktynėse kuri pirmiau sugrįš į lygį, buvusį prieš pandemiją, ima mus lenkti.

Artimiausi du mėnesiai bus kritiniai laukimo mėnesiai įmonėms ir jų darbuotojams. Labai didelė tikimybė, kad antrą ketvirtį nebelikus ribojimų namų ūkių vartojimo mastas sparčiai atsigaus, todėl darbo verslui po karantino vėl bus daug. Tačiau laukimas ima vis labiau bloginti įmonių finansinę padėtį, todėl čia valdžios sektorius turi akylai stebėti verslo temperatūrą ir nedelsti, imtis papildomų skatinimo priemonių, jeigu ribojimai būtų naikinami gerokai vėliau.

Kaip ir anksčiau, rekomenduojame taikyti tikslines skatinimo priemones, tokias kaip subsidijos, ir atsargiai vertinti įvairius naujus mokesčių lengvatų pasiūlymus. Prognozuojame, kad šiais metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas perlips 7 proc. šalies BVP, tačiau dėl to didelės dramos kelti nereikia. Jau dabar aišku, kad 2022 metų biudžeto svarstymas bus sudėtingas, nes patirtis rodo, kad po biudžeto deficito šuolio yra ir sudėtinga, ir pavojinga greitai sugrįžti prie subalansuotų pajamų bei išlaidų.

Nedarbas netrukus pasieks piką

Valdžios pagalba verslui ir gyventojams buvo viena iš priežasčių, kodėl praėjusiais metais ekonomika taip neblogai atlaikė pandemijos smūgį. Nuo šių metų pradžios pagerintos subsidijų už prastovas sąlygos darbdaviams taip pat yra viena iš gerų dosnių priemonių, dėl kurios darbo rinka išvengia rimtesnių problemų. Šį pirmadienį šalyje maždaug 112 tūkst. darbuotojų buvo paskelbta dalinė ar visiška prastova, tačiau darbdavių prastovos sąnaudas kompensuos valstybė, o dirbantieji didesnio pajamų sumažėjimo nepajus.

Prognozuojame, kad nedarbas dar šiek tiek padidės metų pradžioje. Vidutinis nedarbas 2021 metais sieks 9,1 proc. ir bus 0,4 proc. punkto didesnis negu praėjusiais metais. Nors kitąmet nedarbas sparčiai risis žemyn iki 7,7 proc., jis taip greitai nesugrįš į lygį, buvusį prieš pandemiją.

Palikome nuo lapkričio nepakeistą vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę – šiemet algos turėtų didėti 4,5 proc., o kitąmet augti 6 procentais. Darome prielaidą, kad šiemet valdžios sektoriuje dirbančių asmenų algos augs šiek tiek sparčiau negu 5 proc., o privačiame sektoriuje – maždaug 4 procentais. Visgi lėčiau negu pernai augsiančios algos neturėtų gąsdinti prekybininkų ir paslaugų teikėjų.

2020 metais priverstinai šoktelėjo gyventojų taupymo lygis, todėl šiemet nuo antro ketvirčio galime vėl pamatyti spyruoklės efektą, kai gyventojai ims sparčiau leisti sukauptas lėšas, ypač tie, kurių finansinė padėtis per metus nepasikeitė. Beje, šiemet dar sparčiau negu pernai didėja senatvės pensija, o tai irgi geros žinios prekybininkams.

Šiemet kainos Lietuvoje augs sparčiau

Nepakeista nuo lapkričio lieka ir kainų pokyčių šalyje prognozė. 2021 metais vidutinė metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų krepšelį turėtų siekti 2 proc., arba bus gerokai didesnė negu 2020 metais, kai ji siekė 1,1 procento. Kita vertus, 2 proc. infliacija Lietuvai nėra ypa
didelė.

Prognozuojame, kad sausį ir vasarį metinė infliacija dar bus beveik 0 proc., tačiau jau kovą ji ūgtels ir bus didesnė negu 1 procentas. Infliacija artimiausiu metu didės labiausiai dėl žaliavų kainų pokyčių: padidėjusių energetinių prekių (gamtinių dujų, naftos) ir žemės ūkio produktų (kviečiai, pašarinės kultūros) kainų. Antrą metų pusmetį, jeigu pasiteisins lūkesčiai dėl ekonomikos atsigavimo, sparčiau augs ir paslaugų kaina.

Kol kas santūriai teigiamos nuotaikos vyrauja tarp pramonės įmonių. Pramonę gali kiek pristabdyti tai, kad gaminamų prekių paklausa gali vėl kiek prislopti vis daugiau mūsų eksportuotojams svarbių valstybių įvedant griežtus ribojimus, tačiau mažai abejonių, kad šiemet pramonės gamybos apimties pokytis bus teigiamas. Pramonės įmonių investicijos praėjusiais metais krito, tačiau šiemet įmonės turėtų jau gerokai drąsiau planuoti ir įgyvendinti plėtros planus, ypač kai geopolitinė padėtis yra palankesnė mūsų pramonėms įmonėms.

Daugiau klausimų kyla dėl mūsų transporto sektoriaus perspektyvų šiemet. Per pastaruosius penkerius metus krovinių vežimu besiverčiančių įmonių plėtra paspartino Lietuvos BVP augimą. Netgi praėjusiais metais šis sektorius, skaičiuojant tonkilometriais, augo. Nors šio sektoriaus investicijos šiemet atsigaus, tokio augimo tempų, prie kokių buvome įpratę, per artimiausius metus greičiausiai jau nebebus.

Jau praėję metai parodė, kad pandemijos keliai yra nesuplanuojami, todėl ekonomikos prognozes tenka greitai peržiūrėti. Todėl ir mūsų dabartinės prognozės gali gerokai pakrypti į abi puses. Atsiranda rizika, kad mes darome pernelyg optimistinę prielaidą, kad daugelis mums prieš pandemiją įprastų verslo ir gyvenimo reikalų greitai sugrįš pasitraukus pandemijai. Kita vertus, galime būti pernelyg atsargūs dėl gyventojų paklausos šuolio, kai nebeliks baimės užsikrėsti COVID-19 ir dings visi ribojimai.

Pabloginta šių metų euro zonos šalių ekonomikos pokyčių prognozė

Šiandien SEB grupės ekonomistai nuo 4 proc. iki 3,1 proc. pablogino euro zonos šalių ekonomikos augimo 2021 metais prognozę, tačiau nuo 4,3 iki 4,9 proc. padidino 2022 metų augimo tempą. Kaip ir Lietuvoje, euro zonoje pirmą šių metų ketvirtį BVP smuks, tačiau nuosmukis bus gerokai mažesnis negu praėjusių metų antrą ketvirtį. Padėtį švelnina tai, kad pramonė euro zonoje laikosi atspariai, o valdžios sektorius valstybėse yra aktyvus pagelbėdamas gyventojams ir verslui. Prognozuojame, kad šiemet įsibėgės mūsų šiaurės sesė Estija – po 2,8 proc. BVP nuosmukio šiemet ekonomika turėtų augti 3,3 procento. Latvijos ekonomika atsigaus lėčiau. Šalies ekonomika pernai traukėsi 4,6 proc., o šiemet tikimės 4,3 proc. augimo.

2021 metų sausio mėnesio pasaulio ekonomikos apžvalgą „Nordic Outlook“ galite rasti čia.