Tvarumo ataskaitos – daugumoje įmonių
Tarptautinės audito ir mokesčių konsultavimo paslaugų bendrovės KPMG kas trejus metus atliekamo tyrimo metu išanalizavus 5,2 tūkst. įmonių iš 52 šalių veiklą, paaiškėjo, kad net 80 proc. didelių ir vidutinių kapitalo bendrovių pasaulyje rengia tvarumo ataskaitas. Beveik prieš 30 metų, kai atliktas pirmasis šio pobūdžio KPMG tyrimas, tokių įmonių buvo vos 12 proc.
Tvaraus vystymosi svarbą lemia ne tik naujų įstatymų ir kitų teisės aktų priėmimas, bet ir augantis investuotojų supratimas apie aplinkosaugos ir socialinių problemų daromą įtaką vidiniams įmonės valdymo procesams bei finansiniams rezultatams ir apskritai jos vertei. Atitinkamai, tvarumo ataskaitas ruošia net 96 proc. iš 250 didžiausių pasaulio įmonių (G250) ir 80 proc. didžiausių pagal pajamas įmonių (N100).
Tarp regionų išsiskiria Šiaurės Amerikos bendrovės – 90 proc. jų rengia ir viešina tvarumo ataskaitas. Azijos ir Ramiojo vandenyno regione tai daro 82 proc. įmonių, Europoje – 77 proc., Artimuosiuose Rytuose – 58 proc. Tvarumo ataskaitas rengia visos G250 įmonės, kurios atstovauja išgaunamosios pramonės, sveikatos apsaugos, mažmeninės prekybos, technologijų ir žiniasklaidos sektorius.
Klimato kaita lemia išaugusią finansinę riziką
Viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių augantį įmonių dėmesį tvarumui, – klimato kaita. Dar visai neseniai klimato pokyčius prie jų prisidedančios įmonės laikė viso labo reputacine rizika, neturinčia įtakos finansiniams rodikliams. Šiandien net 40 proc. kompanijų šį reiškinį savo ataskaitose įvardina kaip finansinę riziką. Pavyzdžiui, tokių įmonių Taivane net 92 proc., Prancūzijoje – 87 proc., Jungtinėje Karalystėje (JK) – 69 proc., Nyderlanduose – 68 proc.
Kas penkta kompanija praneša apie klimato pokyčius remdamasi „Su klimatu susijusios finansinės informacijos atskleidimo darbo grupės“ TCFD (angl. Task Force on Climate-related Financial Disclosures) rekomendacijomis. Palyginus su 2017 metais, bendrovių, kurios tvarumo klausimus vertina ne tik socialinės atsakomybės, bet ir rizikų valdymo kontekste, padaugėjo net 5 kartus.
TCFD veikla tvarumo rizikos klausimais ne tik skatina investuotojus vis labiau domėtis įmonių padėtimi bei informacijos atskleidimu šia tema, bet ir duoda impulsą privalomam informacijos pateikimui daugelyje šalių. Pavyzdžiui, jau šiemet TCFD protokolais pagrįstos ataskaitos bus privalomos visoms JK biržoje esančioms ir kai kurioms finansinio sektoriaus įmonėms.
Dar viena išryškėjanti tendencija – sieti įmonių anglies dioksido išmetimo rodiklius su pasauliniais klimato kaitos tikslais. Vienas dažniausiai naudojamų pavyzdžių – 2015 metų pabaigoje pasiekto Paryžiaus susitarimo tikslas, kuriuo siekiama, kad vidutinė pasaulio temperatūra nedidėtų daugiau kaip 2 laipsniais pagal Celsijų. Net 55 proc. KPMG tyrime dalyvavusių bendrovių, kurios viešino anglies dioksido planinius išmetimo rodiklius, siejo juos su išoriniais klimato kaitos mažinimo tikslais. Lyginant su 2017 metais, tokių įmonių skaičius augo net 18 proc. punktų.
Remiantis tyrimu, dauguma įmonių, kurios atskleidžia anglies dioksido rodiklius, dabar pripažįsta būtinybę prisidėti prie pastangų mažinti išmetamų teršalų kiekį. Didžiausią dėmesį šiam tikslui savo vystymosi strategijose skiria automobilių, išgaunamosios pramonės ir komunalinių paslaugų šakos.
Akivaizdu, kad minėtos tendencijos pritaikomos vis plačiau, todėl tvarumo principais šiuo metu nesivadovaujančios kompanijos turėtų suskubti juos taikyti savo veikloje, nes galiausiai gali prarasti galimybę efektyviai konkuruoti ir pritraukti investicijas.
Pavojuje – ir biologinė įvairovė
Keičiantis klimatui pavojuje atsiduria ir planetos biologinė įvairovė – nyksta gyvūnų ir augalijos rūšys. Pasaulio ekonomikos forumo ir Pasaulio banko tyrimai rodo, kad ši rizika yra kur kas didesnė už anglies dvideginio išmetimo sukeliamas pasekmes – pernai biologinės įvairovės vertė ir jos indėlis į prekes ir paslaugas sudarė maždaug 35,9 trilijonus eurų per metus, t. y. daugiau nei pusę viso pasaulio bendrojo vidaus produkto.
Nepaisant biologinės įvairovės indėlio į pasaulio ekonomiką, verslo dėmesys jai nėra didelis – tik 23 proc. N100 ir 28 proc. G250 įmonių nepakankamą biologinės įvairovės apsaugą įvardija kaip tvarumo riziką. Daugiausia tai – išgaunamosios pramonės, miškininkystės, žemės ūkio, popieriaus pramonės atstovai, tačiau maisto, vaistų gamybos, energetikos, statybos, komunalinių paslaugų ir turizmo šakos taip pat turėtų būti priskirtos aukštos rizikos grupei.
Požiūris į rizikas, susijusias su biologine įvairove, regionuose išsiskiria: tik 13 proc. įmonių Šiaurės Amerikoje tvaraus vystymo koncepciją sieja su bioįvairovės mažėjimo rizika, Pietų Amerikoje – 31 proc., Kinijoje – 10 proc., kai tokių bendrovių Prancūzijoje yra net 64 proc., Vokietijoje – 50 proc.
KPMG tyrimas atskleidžia, kad pateiktose tvarumo ataskaitose trūksta neigiamų veiklos pasekmių vertinimo. Tai taikytina daugumai N100 bendrovių (86 proc.) ir G250 įmonių (90 proc.). Maždaug pusė jų prieš rengdamos tvarumo ataskaitas įmonės viduje aptaria, kurių tikslų įgyvendinimo rezultatus atskleis. Paprastai, tokiu būdu siekiama viešinti tik pozityvius įmonės vystymosi aspektus.
Taip pat svarbu, kad tvarumo ataskaitos būtų rengiamos remiantis vienodais tarptautiniais standartais, iš kurių dažniausiai taikomos Pasaulinės atskaitingumo iniciatyvų gairės (angl. GRI). Tokiu būdu galima gauti pasauliniu mastu palyginamus duomenis apie įmonių ekonominį, aplinkos ir socialinį poveikį. Be to, šie rezultatai gali paskatinti platesnį dialogą apie tvarumo problemas ir su jomis susijusių sprendimų priėmimą.
