Be to, naująsias nuostatas planuojama įtvirtinti Civiliniame kodekse, o tokiu atveju jų nesilaikant įmonėms grėstų baudos. Tad į kokius pakeitimus svarbu atkreipti dėmesį komunikuojant akcijas ir skelbiant reklamą, kurioje lyginamos kainos?
Pagrindinė naujovė – ankstesnės kainos žymėjimas
Visų pirma, naujosios gairės numato, kad skelbiant apie produkto ar paslaugos kainos sumažinimą derėtų nurodyti ir anksčiau galiojusią kainą. Iki šiol priimtinu buvo laikomas ir prekės kainos sumažinimo procentine dalimi žymėjimas ar paprasčiausiai naujos kainos išskyrimas kita spalva, patikslinančios informacijos nepateikiant.
Kartu VVTAT gairėse nurodomas ir naujas ankstesnės kainos apibrėžimas. Pagal jį, ankstesne kaina laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Taigi komunikuojant akcijas kaip „nubrauktą“ kainą siūloma pateikti mažiausią kainą, kuri buvo taikyta toje pačioje prekybos vietoje per pastarąsias 30 dienų iki akcijos kainos paskelbimo.
Tais atvejais, kai kaina mažinama laipsniškai, šiai ankstesnės kainos traktavimo taisyklei numatyta išimtis – leidžiama naudoti tą kainą, kuri buvo iki pirmojo sumažinimo. Pavyzdžiui, jei prekybininkas sausio 1 d. prekei taikė 9 eurų kainą, sausio 15 d. ją sumažino iki 7 eurų, sausio 20 d. dar kartelį apkarpė iki 5 eurų, o nuo sausio 25 d. siekia pateikti reklamoje palyginimą apie iki 3 eurų sumažėjusią prekės kainą, tokiu atveju jis gali reklamoje nurodyti 3 eurų kainos palyginimą su ta kaina, kuri buvo iki pirmojo jos sumažinimo, t. y. 9 eurų.
Pagal anksčiau galiojusias rekomendacijas, ankstesne kaina buvo siūloma laikyti tą kainą, kuri toje pačioje prekybos vietoje buvo taikyta bent 16 iš pastarųjų 30 dienų – nors ir nebūtinai iš eilės. Tuo atveju, kai kaina mažinama laipsniškai, buvo rekomenduojama lyginti produkto pardavimo kainą su paskutine prieš tai taikyta kaina.
Naujos rekomendacijos dėl „iki XX proc.“ sumažintų kainų
Naujosiose gairėse taip pat pateikiamos papildomos rekomendacijos dėl apibūdinimo „iki XX proc.“ naudojimo skelbiant informaciją apie kainos sumažinimus ir akcijas. Kaip ir iki šiol, skelbti apie prekybos vietoje „iki XX proc.“ sumažintas kainas rekomenduojama tik tada, kai maksimalus kainos sumažinimas taikomas bent dešimtadaliui visų reklamoje minimų prekių. Pavyzdžiui, jei reklamoje skelbiama, kad pieno produktų kainos tam tikroje prekybos vietoje sumažintos „iki 15 proc.“, tai tokio dydžio sumažinimas turėtų būti taikomas mažiausiai dešimtadaliui pieno produktų asortimento. Taip pat reikia nurodyti tokios akcijos galiojimo laikotarpį.
Be viso to, naujosiose gairėse papildomai numatoma, kad minimalus kainos sumažinimas tokiu atveju akciją skelbiančioje prekybos vietoje turėtų būti taikomas ne daugiau nei 10 proc. visų (ar visų tam tikros kategorijos) prekių. Likusi procentinė dalis prekių, kurioms taikomas kainos sumažinimas, turėtų pasiskirstyti proporcingai.
Minėtais pakeitimais siekiama sudaryti galimybes vartotojams lengviau įvertinti reklamuojamą kainos sumažinimą ir apsaugoti nuo galimo manipuliavimo skelbiamų akcijų verte. Praktikoje šie pakeitimai taip pat gali paskatinti prekybininkus, siekiant kainų palyginimo efekto, didinti intervalus tarp skelbiamų akcijų.
Nuostatos taps privalomos
Pažymėtina, kad VVTAT gairių nuostatos kol kas yra tik rekomendacinės, tačiau jos gali padėti išvengti ginčytinų situacijų ar preteksto vartotojų skundams. Visgi, „ankstesnės kainos“ palyginimo reklamose reikalavimus ruošiamasi įtraukti į Civilinį kodeksą. Šiuo metu jau įregistruoti atitinkami Civilinio kodekso ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimų projektai, o numatoma jų įsigaliojimo data – šių metų gegužės 1 d.
Reikalavimą reklamose skelbti ankstesnę kainą ir naująjį jos apibrėžimą įtvirtinus Civiliniame kodekse, šių nuostatų laikytis bus privaloma. Už reikalavimų nesilaikymą galėtų būti skiriamos nuo 500 eurų iki 5 tūkst. eurų siekiančios baudos. Be to, įrodžius pažeidimus pirkėjai turėtų teisę vienašališkai nutraukti sudarytas pirkimo sutartis ir pareikalauti prekybininko grąžinti sumokėtą sumą bei atlyginti kitus nuostolius.
Taigi įmonėms pravartu jau šiandien peržiūrėti savo taikomas kainodaros, reklamos ir akcijų komunikavimo praktikas bei prisitaikyti prie naujų pakeitimų. Tai gali padėti išvengti nesusipratimų ir skundų, o ateityje – ir piniginių nuobaudų. Siekdamos vadovautis gairėmis, įmonės galėtų nusimatyti vidines akcijų taikymo, žymėjimo ir komunikavimo vartotojams taisykles bei supažindinti su jomis atsakingus darbuotojus.
Praktika rodo, kad įmonės Lietuvoje dar ne visada laikosi ne tik rekomendacinių nuostatų, bet ir privalomų Reklamos įstatymo reikalavimų, todėl neretai sulaukia nuobaudų. Dažnai taip nutinka paprasčiausiai todėl, kad verslas neįsigilina į reikalavimus ar apie juos nežino. Todėl, artėjant ir Civilinio kodekso pakeitimams, šiai sričiai verta skirti daugiau dėmesio. Be to, svarbu nepamiršti, kad specifinėje srityje, pavyzdžiui, maisto ar farmacijos produktų prekybos, finansinių paslaugų teikimo, veikiančių įmonių reklamai ar informacijos apie produktus komunikavimui gali būti taikomi ir papildomi reikalavimai, kurių taip pat svarbu paisyti.
