Nors tai gali atrodyti kaip nereikšmingas formalumas, tačiau dėl tokio sprendimo sudaromos kliūtys pažangios gynybos pramonės Lietuvoje vystymuisi, o tuo pačiu – šalies saugumo didinimui.

Maketai prilyginti realiems ginklams

Šis reglamentavimo pakeitimas daugiausiai įtakos turės saugumo ir gynybos srityje veikiančioms įmonėms, kurios net ir projektavimo fazėje nebegalės naudoti realių deaktyvuotų ginklų maketų ir modelių. Tam įmonės turės gauti C kategorijos ginklų gamybos licenciją.

Pažymėtina, kad deaktyvuoti ginklų modeliai nekelia jokios grėsmės, jų negalima panaudoti pagal pirminę kovinę paskirtį. Savo išvaizda ir svoriu tokie modeliai paprasčiausiai gali būti identiški tikriems ginklams. Nepaisant to, jie prilyginti realų pavojų žmonių sveikatai sukelti galintiems ginklams.

Reikėtų pabrėžti, kad civiliai C kategorijos ginklus ir toliau gali įsigyti pagal iki šiol egzistavusius reikalavimus. Tačiau gynybos sprendimus kuriančioms įmonėms naujasis reglamentavimas gali tapti rimta problema. Ginklų maketai dažnai yra nepakeičiami projektuojant sprendimus – pavyzdžiui, tokius kaip karybai skirti tvirtinimai, logistinės mašinos, kurios pačios savaime kovinių elementų neturi, tačiau yra pritaikytos juos gabenti. Kitaip tariant, pavyzdžiui, norint specializuotoje transporto priemonėje suprojektuoti tam tikro ginklo laikiklį, nebūtina naudoti tikro ginklo – daug paprasčiau pasitelkti jo maketą su deaktyvuota dalimi.

Surišamos rankos

Deja, dėl naujojo reglamentavimo viskas nebe taip paprasta. Norint naudoti ginklų maketus, nuo praėjusių metų pabaigos įmonėms reikia gauti leidimą C kategorijos ginklų gamybai, tačiau siekiant tai padaryti atsiduriama išties paradoksalioje situacijoje.

Pagal esamą tvarką, norint gauti leidimą C kategorijos ginklų gamybai, ekspertų komisijai reikia pateikti konkretaus sprendimo gamybos aprašą. Tačiau tam, kad jį būtų galima sudaryti, konkretų sprendimą pirmiausiai reikia suprojektuoti ir išbandyti prototipus – būtent šioje stadijoje C kategorijos ginklais staiga virtę maketai ir yra svarbiausi. Be to, saugumo sprendimus kuriančios įmonės dažnai pačios gamybos nevykdo, o patiki ją užsienio partneriams, todėl ir gamybos aprašo sudaryti negali. Dėl to toliau skaitmeninio projektavimo kompiuterio ekrane gynybos sprendimų įmonės dažnu atveju pajudėti nebegali.

Be to, nėra aišku, kokie reikalavimai taikomi minėtam gamybos aprašui. Panašu, kad tai yra vienas iš tų atvejų, kuomet pirmiausiai nepasitarus su ekspertais priimami sprendimai dėl reglamentavimo pakeitimų, o tik vėliau galvojama, kaip naujus reikalavimus taikyti praktinėse situacijose.

Reikalingas adekvatesnis reglamentavimas

Galbūt kažkas pamanys, kad šis klausimas liečia tik siaurą ratą įmonių, Lietuvoje kuriančių gynybos sprendimus ir produktus. Visgi bet kurioje srityje užkertant ar apsunkinant kelią šalies įmonėms vystyti pažangius sprendimus ir inovacijas prarandamos ekonominės galimybės bei ribojamas mokslinės tiriamosios veiklos potencialas. Kaip žinia, gynybos pramonėje neretai sukuriamos technologijos, kurios vėliau sėkmingai pritaikomos ir kitose srityse bei atveria kelią tolimesnei technologinei pažangai. Be to, saugumo prasme ne pati palankiausia Lietuvos geopolitinė situacija turėtų būti pakankama priežastimi skatinti gynybos sektorių šalyje, o ne jam trukdyti.

Suprantama, griežta ginklų bei šaudmenų gamybos kontrolė ir reglamentavimas yra būtini. Tačiau dabartinė situacija, kuomet dėl biurokratinių kliūčių įmonės negali atlikti reikiamų bandymų, kurti pažangių sprendimų ar demonstruoti produktų prototipų potencialiems klientams bei partneriams, yra nepriimtina.

Norint, kad ji būtų palankesnė verslui, pirmiausiai reikėtų apibrėžti aiškius reikalavimus, kuriuos turi atitikti įmonės, tam tikroje savo veiklos stadijoje naudojančios ginklų maketus ar modelius. Verslas daugeliu atveju yra pasirengęs atlikti reikiamus „namų darbus“, tačiau tam jam reikia aiškumo ir konkretumo. Be to, svarbu, kad reikalavimai būtų apibrėžiami ir taikomi vadovaujantis sveiku protu.

Pavyzdžiui, projektavimui ir prototipų bandymų stadijai taikomi reikalavimai turėtų būti atskirti nuo tų, kurie taikomi realiai gamybai – juk neretai pats projektas ar prototipas tampa produktu, kuris yra parduodamas visų kategorijų ginklus gaminti leidimus turinčioms įmonėms. Taikyti gamybos reikalavimus prototipo kūrimo stadijoje yra paprasčiausiai neracionalu.

Jei Lietuvos valdininkams iš tiesų rūpi technologinę pažangą skatinantis verslas, konkurencingas šalies gynybos sektorius ir nacionalinis saugumas, tuomet reglamentuojant ginklų ir jų šaudmenų gamybą turi būti priimti adekvatesni sprendimai.