Šio itin rizikingo objekto atsiradimas Lietuvos pašonėje verčia ypač rimtai pagalvoti, ar esame viską apgalvoję ir ar tikrai esame pasiruošę įvairioms sudėtingoms situacijoms. Gaisrininkai skundžiasi, kad neturi net elementarių navigacijos įrenginių, kurie padėtų greičiau pasiekti įvykio vietą. Deja, dažnu atveju tenka naudotis asmeniniu mobiliuoju ryšiu.
Be to, sumodeliuokime situaciją – kaip tas gaisrininkas suras degantį vienkiemį, jeigu mobilus komercinis tinklas, kuriuo jis naudojasi, netikėtai „nulūžo“ nuo perkrovos ar kitų priežasčių. O juk tokį atvejį turėjome visiškai neseniai – praėjusių metų kovo 16 dieną, kuomet pirmąją karantino dieną dėl perkrovos sutriko bemaž visų mobiliųjų operatorių tinklai.
Šie ir panašūs įvykiai tik patvirtina: šaliai būtina sustiprinti technologinius raumenis – diegti inovatyvius sprendimus, kurie leistų atsakingoms institucijoms bei tarnyboms kritinėse situacijose veikti efektyviai ir operatyviai. Komunikacija ir ryšys tarp tarnybų yra pats svarbiausias įrankis, kuriuo turime pasirūpinti pirmiausia.
Dabartinė situacija ir jos iššūkiai
Skirtingos valstybės tarnybos šiuo metu naudojasi skirtingomis ryšio priemonėmis ir tinklais. Didžiausias iš jų yra vadinamasis TETRA tinklas – juo naudojasi daugiausia vidaus reikalų sistemos tarnybos. Tačiau svarbu pabrėžti, kad šis tinklas neapima visų šalies tarnybų, tad, pavyzdžiui, gaisrininkas ir greitosios pagalbos medikas įvykio vietoje tarpusavyje bendrauti radijo ryšiu neturi galimybės.
Telekomunikacijų operatoriai ir žiniasklaida šiuo metu daug kalba apie 5G ryšį ir jo privalumus. Deja, nedaug rasi informacijos, kad valstybės tarnybų, kurios gelbėja mūsų gyvybes ir sveikatą, ryšys remiasi praeitame amžiuje naudota 2G technologija, kuri užtikrina tik komunikavimą balsu. Skambučiai vaizdu, nuotraukų siuntimas, informacijos paieška, kas mums yra įprasti veiksmai naudojantis mobiliuoju ryšiu išmaniuosiuose telefonuose, mūsų pagalbos tarnyboms nėra pasiekiami.
Skirtingoms tarnyboms naudojant skirtingus tarnybinio ryšio tinklus, ekstremaliose situacijose tampa sudėtinga koordinuotai valdyti jų veiksmus, operatyviai priimti kvalifikuotus sprendimus. Tą akivaizdžiai pademonstravo užsitęsusi Alytaus gaisro likvidacija 2019 metais ir kiti pastarųjų metų įvykiai.
Kaip rodo Lietuvos ir užsienio valstybių patirtis, komerciniai mobiliojo ryšio tinklai negali tarnyboms suteikti garantuotą ryšį. Susiklosčius itin pavojingoms ir sudėtingoms situacijoms, kaip, pavyzdžiui, 2016-ųjų sprogdinimai Briuselyje, ir gyventojams ėmus intensyviai skambinti artimiesiems, komerciniai tinklai „nulūžta“ neatlaikę apkrovos. Ir tai yra normalu, nes jie tam nėra sutverti. Todėl ne viena pasaulio valstybė yra priėmusi sprendimą svarbiausių tarnybų komunikacijai naudoti atskirą specialų – kritinio ryšio – tinklą, kuris būtų uždaras ir apsaugotas nuo išorės grėsmių.
Sprendimai patikrinti kitose šalyse
Siekdama išspręsti šiuos iššūkius ir užtikrinti šiuolaikiškų technologijų panaudojimą valstybės tarnybų veikloje, pernai Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą modernizuoti ir sustiprinti tarnybų tarpusavio komunikaciją – sukurti vieningą valstybės kritinio ryšio tinklą (VKRT). Šis šiuolaikiškas tinklas per keletą etapų, kurių įgyvendinimas bus užbaigtas 2023 ir 2025 metais, sujungs visas svarbiausias institucijas, kurios dalyvauja valdant krizines situacijas ir sprendžiant jų sukeltas pasekmes.
Toks tinklas – ESN kritinių ryšių sistema – jau kurį laiką veikia Jungtinėje Karalystėje. Jis turi apie 300 tūkst. vartotojų, 200 valdymo centrų, sujungia apie 50 tūkst. tarnybų turimų automobilių ir per 100 orlaivių. ESN kritinių ryšių sistema naudojasi policija, gaisrinė, greitoji medicinos pagalba, vyriausybinės ir vietos valdžios įstaigos. Panašūs sprendimai įdiegti arba diegiami JAV, Pietų Korėjoje, Kanadoje, Čekijoje, Ispanijoje, Čilėje, Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse.
Technologijos turi tapti kasdieniu pagalbininku
Turėdamos galimybę patogiai ir sklandžiai kontaktuoti tarpusavyje, siųsti nuotraukas, operatyviai dalintis kitais duomenimis, tiesiogiai stebėti stacionarių kamerų ir dronų fiksuojamus vaizdus, operatyviai pasiekti valstybinius duomenų registrus, jos turės kur kas didesnes galimybes reaguoti tiek į kasdienes, tiek ir į neeilines situacijas, reikalaujančias jų dėmesio ir įsitraukimo.
Dažnas iš mūsų nebeįsivaizduoja kasdienio gyvenimo be modernių technologijų. Jos pasitelkiamos verslo įmonių veikloje, tad stiprinti technologinius raumenis, pasitelkti moderniausius sprendimus savo darbe turi ir šalies tarnybos.
