Didžiausias dėmesys dabar – darbo vietų išsaugojimui ir tvarumui darbo rinkoje užtikrinti. Sakydama, kad esame geriau pasirengę, kalbu ne tik jau apie įgytą patirtį, bet ir naujas pagalbos verslui priemones, kurios bus taiklesnės ir, tikiu, efektyvesnės. Jos parengtos vertinant sugriežtinto karantino ribojimus, jų pasekmes. Baigiantis metams buvo peržiūrėtas visas priemonių spektras, jų tikslingumas ir nauda.

Prieita išvados, kad prastovų kompensavimo mechanizmas buvo taikli priemonė. Tai, kad tik 16 proc. visų buvusių prastovose darbuotojų kreipėsi į Užimtumo tarnybą ieškodami darbo, rodo jos efektyvumą. Juk išlaikyti žmogų darbo rinkoje yra gerokai pigiau, nei jį vėl integruoti.

Kita išvada: valstybei prisidėti prie išlaikymo 90 procentų yra sveikintina ir solidaru, tačiau verslui, kuris yra visiškai uždarytas, tie 10 proc. tampa nepakeliama našta. Todėl pakeistas kompensavimo principas sudarant sąlygas gauti subsidijų 100 proc. ir jas didinant iki pusantros minimalios algos.

Viena vertus, tai yra paskata verslui. Tuo pačiu – ir labai didelė atsakomybė, nes bus vertinama: ar tikrai ta parama reikalinga, ar nėra piktnaudžiavimų siekiant gauti maksimalų finansavimą padengiant darbo užmokesčio išlaidas.

Tikimės tokio paties verslo solidarumo, kokį matėme pirmojo karantino metu. Kalbu ne apie finansus, bet sąžiningą klausimų kėlimą sau patiems: ar aš tikrai viską padariau pagal galimybes, ar tikrai turiu išleisti darbuotoją į prastovas, o gal išeitų derinti darbo laiką ir išlaikyti tvarią darbo vietą be prastovų kompensacijos?

Pirmieji signalai nuteikia pozityviai: Lietuvos verslas gana sėkmingai tvarkosi su pandemija, prisitaiko, randa naujų galimybių generuoti pajamas ir pelną išvengiant prastovų ir subsidijų.

Žinoma, suvaržius tam tikras veiklas registracija vėl padidėjo: iki gruodžio besikreipiančių buvo likę keli šimtai, vėliau skaičius išaugo iki kelių tūkstančių verslo subjektų. Gruodį kompensavome darbo užmokestį už 34 tūkst. darbuotojų prastovas, o finansuojama suma išaugo nuo 4 mln. iki 11.5 mln. eurų.

Vis dėlto gruodis dar nebuvo didžiausių skaičių mėnuo, artimiausiu metu situacija pareikalaus dar didesnių sumų ir pastangų. Dabar jau daugiau nei 85 tūkst. darbuotojų yra pranešę apie prastovas, jiems reikės kompensacijų. Mūsų uždavinys – kad parama verslą pasiektų laiku tuo pačiu tikintis įmonių gero pasirengimo teikiant dokumentus ir bendradarbiaujant.

Ką turi žinoti įmonės? Jokių papildomų sąlygų paramai gauti nėra, tačiau reikia suvokti, kad ji nebus dalijama lengva ranka. Pateikiamus dokumentus vertins specialistai. Sumos ir finansavimo intensyvumas didėja, tačiau sąlygų piktnaudžiauti nesudaryta.

Nei didinti atlyginimų valstybės paramos sąskaita, nei sudaryti naujų darbo sutarčių ir iškart išleisti į prastovas, nei kitų galimai neskaidrių schemų nereikėtų planuoti. Bus vertinamas užmokestis iki karantino – pagal „Sodrai“ pateikiamus istorinius duomenis.

Išlieka sąlyga išlaikyti darbo vietas, kurios buvo remiamos valstybės: bent 50 procentų. Taip pat – prašymas Užimtumo tarnybai pateikti tvarkingus dokumentus. Pastebime, kad kai kurios įmonės, dėl vienų ar kitų priežasčių netekusios banko sąskaitų, sudaro sutartis su kitomis bendrovėmis, kad per jas gautų paramą. Tai – netinkamas būdas, nes darbdavys pats atsako už darbo užmokestį savo darbuotojams.

Kad visa tai veiktų sklandžiai, pajėgas sutelkėme kartu su Valstybine darbo inspekcija, Valstybine mokesčių inspekcija, kitomis tarnybomis. Piktybinių pažeidimų atveju, pritaikius sankcijas, įmonė turės grąžinti visą gautą subsidiją, o ateityje negalės pretenduoti į valstybės paramą.

Mūsų darbų sąraše 2021 metais nelieka vienos priemonių grupės, kuriai Užimtumo tarnyba pernai skyrė daug laiko ir pastangų: subsidijų po prastovų, kurių suma siekė pusę milijardo eurų. Tuo rūpinsis kitos institucijos. Mes pamažu grįžtame prie savo esminės veiklos: tarpininkavimo įdarbinant, perkvalifikavimo, darbo ieškančių žmonių mokymų. Kai tik baigsis karantinas, jie vyks visu pajėgumu.

Grįžtame prie savarankiškai dirbančių žmonių rėmimo, administruojame paraiškas ir paramą – kaip tik dabar vyksta dokumentų teikimas, vasarį jas vertinsime ir skirsime finansavimą. Vėl galime skirti daugiau dėmesio aktyvios darbo rinkos politikos tiems, kam reikia papildomo rėmimo integracijai į darbo rinką.

Užimtumo tarnybai 2021-ieji bus veiklos procesų išgryninimo, paslaugų kokybės ir funkcijų peržiūrėjimo metai. Tikiu, kad šiemet susitelkę įveiksime didžiuosius iššūkis ir pamažu grįšime prie įprastos veiklos.