Tačiau pamiršti 2020 metų pamokas būtų klaida. Užklupusi nežinomybė ir gresianti krizė jų pametėjo kaip niekada daug, ir tos organizacijos, kurios skirs laiko apmąstymui ir refleksijai ne tik savo, bet ir plačiai aptartų metų įvykių pamokoms, pasiimti gali labai daug. Metų pabaiga tam – geriausias laikas.

#1 Atsakomybė

2020-ieji prasidėjo ne koronaviruso statistika, o žinia apie užsuktą „Grigeo Klaipėda“ sklendę. Visuomenės reakcija buvo audringa ir negailestinga – tylus Kuršių marių teršimas ilgam užtraukė sunkiai išvalomą reputacijos dėmę, kuri atsispindėjo ir suprastėjusiuose verslo rezultatuose.

Kad Lietuvos visuomenei svarbios verslo vertybės ir atsakomybė parodė ir COVID-19 – iš esmės virusas tapo savotišku verslo atsakomybės testu. Beveik visos įmonės bent trumpam persijungė į „išgyvenimo režimą“, tačiau tai darė labai skirtingai. Vienos prisidėjo prie kovos pritraukdamos šimtatūkstantines sumas medikams ir medicinos priemonėms. Kitos, kaip kad „Senukai“, sustabdė įsipareigojimus tiekėjams, nors viešai bendradarbiavimą deklaravo kaip savo vertybę. Ir tai neliko nepastebėta ir neįvertinta.

Ką galime iš to išmokti? Socialinė atsakomybė gyvena ne popieriuje ir ne gražiose ataskaitose. Savo misiją žinoti, ja tikėti ir ja vadovautis turi visa organizacija, nes visuomenės lūkesčiai verslui – santykiams su darbuotojais, partneriais, bendruomenėmis, tvarumui – ateityje tik augs.

#2 Kritinis požiūris

Šiemet daug ką teko daryti pirmą kartą. Dalis verslų pirmą kartą pradėjo prekybą internete, švietimo įstaigos perėjo prie nuotolinio mokymosi, darbuotojai per vieną dieną pradėjo dirbti iš namų ir t.t. Todėl jeigu prieš pandemiją dar buvo verslo savininkų ar vadovų, kurie galvojo, kad jie viską žino, tai dabar tokių nebeliko. Požiūrį „viską žinau“ akimirksniu pakeitė „viską turiu išmokti“ realybė, ir tie verslai, kurie tai suprato dar iki pandemijos, jos metu jautėsi stipresni.

Paruoštų receptų krizės valdymui nėra, yra tik nuolatinis bandymas suprasti ir tą supratimą paversti į sprendimus. Esant tokiai informacijos gausai ir neturint jokių garantijų dėl jos kokybės, belieka pasikliauti kritiniu mąstymu. Pandemija įrodė, kad vadovo rolė yra „sujungti taškus“ interpretuojant informaciją, filtruojant triukšmą ir komunikuojant. To iš vadovo tikisi visos suinteresuotos šalys – akcininkai, darbuotojai, verslo partneriai ir visa visuomenė.

Patogu galvoti, kad po pandemijos grįšime ten pat, kur ir buvome. Taip nebus – nežinomybė ir pokyčiai ir toliau bus verslo palydovas, ir toliau reikės priimti sunkius sprendimus, ieškoti naujų verslo modelių. Greičiausiai prisitaikys tie, kurie kritiškai vertins situaciją ir sprendimus priims įvertindami anksčiau padarytų sprendimų pasekmes.

#3 Atvira komunikacija

Šiemet kaip niekada daug kalbėjome apie komunikaciją. Krizės akivaizdoje norėjome aiškumo, gaudėme kiekvieną naujieną, o netikslūs skaičiai ir melas kėlė erzulį, baimę ir nerimą.

Bene liūdniausias komunikacijos pavyzdys 2020-aisiais buvo „Ignitis“, dar 2019 pabaigoje mėginęs patyliukais pergudrauti mažuosius akcininkus ir taip sudaužęs į šipulius jų pasitikėjimą. Visas „istorinio IPO“ procesas buvo lydimas nevykusios komunikacijos, užsakytu PR‘u gražinant realybę, dalijantis „nutekinta“ informacija apie paklausą emisijai, ir, kaip metų pabaigoje pareiškė dabar jau buvęs energetikos ministras, galimai nutylint svarbią informaciją apie politinę riziką. Visa tai nugulė į rezultatus – akcijos kaina po debiuto ne tik kad nepaaugo, bet nukrito.

Šiais metais netrūko komunikacijos pamokų, tiek pozityvių, tiek ir skaudžių. Visgi akivaizdu, kad klasikiniai principai, tokie kaip „Sakyk, ką darai, daryk, ką sakai“, galioja prieš, per ir po pandemijos.

#4 Atsparumas

Iki šiol verslo stiprumą buvome įpratę matuoti per sukuriamą vertę akcininkams. Tačiau pandemijos mesti iššūkiai parodė, kad šalia to atsiranda ir naujas verslo „sveikatos“ matavimas, susijęs su ilgalaikiu įmonės gebėjimu išgyventi ir laimėti nežinomybės sąlygomis. Tai – atsparumas.

Atsparios organizacijos į kiekvieną išorės šoką žiūri kaip į galimybę sukurti save iš naujo – prisitaikyti, keisti savo verslo modelį, pasiūlyti klientams to, ko tuo metu jiems reikia. Pabandžiusios įveikti krizę, identifikavusios stipriąsias ir silpnąsias vietas, atsparios organizacijos būna geriau pasiruošusios kitai. Štai „Kino pavasaris“ per kelias dienas persikėlė iš kino teatrų į namų ekranus, „Bolt“ iš pavėžėjimo tapo maisto pristatymo platforma ir pan. Tokių pavyzdžių žinome kiekvienas, o neatsparius verslus labai greitai pamirštame, kartais ir visiems laikams.

Kodėl svarbu didinti organizacijos atsparumą? Nes pandemija aiškiai parodė, kur sakinyje „žinoti negalima išmokti“ dėti kablelį. Koronavirusas anksčiau ar vėliau baigsis, bet ateities rizikos – ne. Automatizacija, robotizacija, klimato kaita, augantis visuomenės spaudimas kurti etišką ir tvarų verslą – tai tik keletas ateities tendencijų, kurioms reikia ruoštis. Tie verslai, kurie jau šiandien deda pastangas į savo atsparumo didinimą, lengviau ir greičiau atsities ateityje, o pokyčius išnaudos savo naudai.

#5 Nuolatinis mokymasis

Pandemijos metu vadovo darbas tapo daug sunkesnis. Išlaikyti vertybes apsaugant verslo tęstinumą, komunikuoti gerai nesuprantant, kas vyksta, motyvuoti negalint susitikti gyvai, eksperimentuoti keičiant verslo modelį ir be garantijos, kad pavyks. Visa tai gulė kaip papildoma našta ant vadovų pečių. Iš visos patirties ir žinių, vadovams vienas kritinis įgūdis tapo gyvybiškai svarbus – gebėjimas mokytis. Vadovai suprato, kad daugiau galimybių išgyventi, jau nekalbant apie laimėjimą, turi tos organizacijos, kuriose darbuotojai nori ir gali mokytis. O tai prasideda nuo pačių vadovų pavyzdžio.
--
2020-aisiais kaip niekada aiškiai supratome, kad pokyčiai visų pirma prasideda nuo mūsų pačių, mūsų organizacijų. Susidūrus su išbandymais, svarbūs ne tik valdžios sprendimai, bet ir verslo lyderystė. Šie metai parodė, kad verslas ir jame dirbantys žmonės yra ypatingai svarbi visuomenės ir valstybės dalis, kuri gali telkti, kurti, padėti.

Po pandemijos verslas ir toliau bus ta varomoji jėga, kuri padės atsitiesti. Verslas augins ekonomiką, kurs naujas darbo vietas, skatins naujas iniciatyvas, galbūt net padės spręsti įsisenėjusias problemas sveikatos, švietimo, kultūros srityse. O įvardijus ir išmokus 2020-ųjų metų pamokas, ateinantys metai gali tapti teigiamų pokyčių metais.