Vienas daugiausiai dėmesio šiais metais sulaukęs klausimas, kurio likimas paaiškės tik kitais metais, – Baltijos šalių susitarimas dėl elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis. Lietuvos energetikos sektoriaus reguliuotojui (Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai) parodžius principingą poziciją šiuo klausimu ir po Astravo atominės elektrinės veiklos pradžios nepatvirtinus Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorių pateiktos trišalės elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis metodikos, šiuo metu vis dar laukiama, kol bus patvirtinta atnaujinta metodikos versija, kuri pilnai atitiks Lietuvos interesus.
Svarbu pastebėti, kad siekiant sumažinti nelygią konkurenciją elektros energijos gamybos ir prekybos rinkose, rinkos dalyviai laukia ne tik atnaujintos metodikos versijos, tačiau taip pat tikisi, kad Baltijos šalyse pagaliau bus įgyvendinamos ir naujos elektros energijos prekybos su trečiosiomis šalimis ribojimo priemonės, pavyzdžiui, bus įvedamas importo mokestis elektros energijai, importuojamai iš trečiųjų šalių, kuriose esantys gamintojai nemoka už taršą. Tokio mokesčio dydis turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į trečiųjų šalių elektros energijos gamintojų išvengtus taršos mokesčius (aplinkos taršos leidimų (ATL) sąnaudas).
Dialogas su šalimis kaimynėmis šiais klausimais bus sudėtingas, tačiau palankių rezultatų pasiekimas vienareikšmiškai turėtų teigiamą naudą mūsų šaliai. Importo mokestis elektros energijai, importuojamai iš trečiųjų šalių, galėtų pasiųsti signalą rinkai įsivertinti ir patikimai prieinamų pajėgumų vystymo perspektyvas Baltijos regione, kuriame šiuo metu didžiausias dėmesys yra skiriamas atsinaujinančius energijos išteklius (AEI) naudojančių pajėgumų plėtrai.
AEI sektoriuje 2020-ieji parodė, kad didelės apimties vėjo ir saulės energetikos projektai Lietuvoje sėkmingai gali būti įgyvendinami rinkos sąlygomis, t. y. be valstybės paramos. Dar didesnio proveržio šiame sektoriuje galima tikėtis jau artimiausioje ateityje, jeigu pagal užsibrėžtą planą 2023 m. bus įvykdytas vėjo parko jūroje aukcionas. Sėkmingas šio aukciono bei susijusio projekto įgyvendinimas potencialiai leis Lietuvai jau iki 2030 m. vietinės žaliosios elektros energijos gamybos pagalba užsitikrinti didžiąją dalį šalies elektros energijos poreikio.
Siekiant tai padaryti, ateinančiais metais turi būti atlikta nemaža dalis įvairiausių darbų, kuriuos sėkmingai pradėjo Energetikos ministerija bei kitos susijusios institucijos. 2021 m. būtina užbaigti jau pradėtą teisės aktų keitimo procedūrą, taip pat reikia tikėtis, kad bus sėkmingai įvykdytos būtinų poveikio aplinkai vertinimo bei kitų tyrimų (vėjo greičio, jūros dugno ir pan.) pirkimų procedūros, taip pat bus pradėti šio projekto skatinamojo mechanizmo derinimo darbai Europos Komisijoje.
Kalbant iš galutinių energijos vartotojų perspektyvos, kurie dažnu atveju visus darbus vertina per galutinę eilutę sąskaitoje už elektros energiją ar gamtines dujas, dažnai gali atrodyti, kad visų energetikos sektoriuje vykstančių darbų ir procesų rezultatai yra sunkiai suprantami ir apčiuopiami, tačiau ir jie 2020-aisiais aktyviai naudojosi naujomis vartotojams sukurtomis galimybėmis.
Pavyzdžiui, nemažai gyventojų pasinaudodami paramos schemomis savo namuose fiziškai įsirengė saulės elektrines, tuo tarpu kiti pasinaudojo nutolusių saulės elektrinių suteiktomis galimybėmis ir tapo nutolusiais gaminančiais vartotojais. Tokiu būdu bendras gaminančių vartotojų skaičius Lietuvoje per metus išaugo daugiau nei 2 kartus ir šiuo metu siekia beveik 10 tūkst.
Be to, nors 2020 m. pabaigoje tik apytiksliai 100 tūkst. vartotojų turėjo pasirinkti savo naują elektros energijos tiekėją, tačiau šia galimybe pasinaudojo beveik 200 tūkst. gyventojų. Dar didesnio aktyvumo šioje srityje turėtume sulaukti ateinančiais metais, kadangi nuo 2022 m. sausio 1 d. savo naują elektros energijos tiekėją pasirinkti turės kur kas didesnis buitinių vartotojų skaičius – apytiksliai 700 tūkst. Siekiant, kad šis procesas būtų sklandus, jam turi būti rengiamasi iš anksto, pasimokius iš pirmajame rinkos liberalizacijos etape kilusių iššūkių.
Apibendrinant, galima drąsiai teigti, kad 2020-ieji Lietuvos energetikos sektoriui buvo išskirtiniai ir šalyje buvo įgyvendintas ne vienas šaliai svarbus projektas, tačiau artimiausiu metu turėtų būti susikoncentruota į darbus, kurių rezultatais bus galima džiaugtis ne tik savo kieme, bet ir su artimiausiais kaimynais ir bendražygiais.
