JAV sukurta mažiau darbo vietų, laukiama vakcinos
Sparčiai plintantis virusas toliau slegia JAV ekonomiką. Pavyzdžiui, per spalio mėnesį ne žemės ūkio srityje darbuotojų skaičius padidėjo 245 tūkst. ir nuo analitikų prognozių atsiliko du kartus. Tai lėčiausias vieno mėnesio darbo vietų augimas nuo pavasario.
Tiesa, nedarbo lygis JAV nukrito iki žemiausio nuo pandemijos pradžios ir sudarė 6,7 proc. Tai iš dalies lėmė sumažėjęs bendras užimtumas, pavyzdžiui, tėvams likus namuose prižiūrėti vaikų dėl uždarytų mokyklų ir dienos centrų.
Nors JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną, iš pradžių vakcinos dozės bus ribotos, o paskiepyti visus norinčiuosius gali užtrukti iki kitos vasaros. Planuojama, kad vakciną pirmiausia gaus kritiškai svarbius darbus JAV atliekantys žmonės ir tie, kurie priklauso labiausiai pažeidžiamų asmenų grupei.
Rinkas palaiko lūkesčiai dėl naujų skatinimo priemonių
Gruodžio pradžioje tikėtasi, kad JAV Kongresui pagaliau pavyks susitarti dėl biudžeto išlaidų plano. Paramos poreikis auga dėl trečiosios pandemijos bangos ir lėtėjančios ekonomikos. Tačiau diskusijos tarp JAV prezidento administracijos ir Atstovų rūmų dėl to tęsiasi toliau. D. Trumpo administracijos pateiktas 916 mlrd. JAV dolerių vertės pasiūlymas buvo atmestas.
Pastarosiomis savaitėmis JAV doleris euro atžvilgiu išsilaikė tarp 1,1925–1,2145 vertės ribų. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad artimiausiu metu investuotojai ir toliau pardavinės dolerį. Tokiam sprendimui įtakos gali turėti 2021 m. pirmą ketvirtį laukiamas masinis vakcinavimas, centrinių bankų siekis palaikyti skatinančią pinigų politiką bei vyriausybių planai dėl naujų fiskalinio stimulo priemonių.
Gali atrodyti paradoksaliai, tačiau naujausi ekonomikos lėtėjimą rodantys rodikliai nepadarė įtakos akcijų rinkoms. „S&P 500“ indeksas pastaruoju metu išaugo apie 1,16 proc., ir investuotojai tikisi, kad tai bus paskata vyriausybei greičiau pristatyti naują fiskalinio skatinimo paketą.
Sėkmingas „Airbnb“ ir „DoorDash“ debiutas biržoje
Gruodis JAV biržose prasidėjo nuo kelių ilgai lauktų pirminių viešų akcijų siūlymų (angl. IPO). Vienas jų – populiarios namų bei butų nuomai skirtos platformos „Airbnb“ IPO. Platinti akcijas šiuo metu buvo drąsus žingsnis dėl pandemijos poveikio turizmui. Galiausiai paaiškėjo, kad investuotojai tiki šia kompanija ir jos galimybėmis įveikti sunkumus, su kuriais susiduria rinka.
Jau pirmąją prekybos dieną „Airbnb“ akcijos kaina pakilo iki 146 JAV dolerių, tai yra, dvigubai daugiau nei nustatyta 68 JAV dolerių IPO kaina. Kompanijos rinkos vertė pakilo iki 86,5 mlrd. JAV dolerių. Tai daugiau nei šios rinkos milžinės „Booking.com“ rinkos vertė (86 mlrd. JAV dolerių) ar konkurentės „Expedia“ (18 mlrd. JAV dolerių). Spėlionės, kad „Airbnb“ per ateinančius kelerius metus gali prisijungti prie vieno pagrindinių rinkos indeksų, panašu, paskatino investuotojų entuziazmą.
Į biržą įžengė ir maisto pristatymo į namus paslaugą teikianti kompanija „DoorDash“, kuri per pandemiją savo pajamas išaugino tris kartus. Per IPO įmonė išplatino 33 mln. akcijų po 102 JAV dolerius ir pritraukė apie 3,37 mlrd. JAV dolerių. Prasidėjus prekybai biržoje, kompanijos akcijos šoktelėjo 86 proc. Sprendžiant pagal IPO rezultatus, investuotojai mano, kad kompanija turėtų išlaikyti augimą net ir pasibaigus pandemijai. „Swedbank“ analitikų vertinimu, tą padaryti bus nelengva, atsižvelgiant į tokios paslaugos poreikį pasibaigus pandemijai ir aktyvius konkurentus.
Rekordinis 1,8 trln. eurų vertės ES paramos paketas
Lenkijai ir Vengrijai atšaukus veto, ES lyderiai patvirtino 1,8 trln. eurų vertės biudžetą ir koronaviruso atkūrimo fondą. Tai reiškia, kad labiausiai krizės paveikti regionai ir sektoriai jau greitai galės pretenduoti į rekordinį paramos lygį.
ZEW indeksas, atspindintis investuotojų lūkesčius dėl euro zonos ekonomikos perspektyvų per ateinančius pusę metų, gruodį pakilo 21,6 punkto iki 54,4 punktų ribos. Didžiausią įtaką tam turėjo augęs optimizmas dėl patvirtintos vakcinos. Tuo metu dabartinę ekonominę situaciją atspindintis rodiklis keitėsi vos 0,7 punkto iki -75,7 (šio rodiklio reikšmė žemiau nulio rodo pesimistinį ekspertų nusiteikimą).
Kaip ir tikėtasi, Europos centrinis bankas dar 500 mlrd. eurų padidino pandemijos skubių pirkimų programą (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme), o jos galiojimą pratęsė bent iki 2022 m. kovo mėnesio. Bazinė palūkanų norma liko rekordiškai žema – -0,5 proc. Taip pat buvo patikslintos ekonomikos augimo perspektyvos: 2021 m. tikimasi 3,9 proc. BVP augimo, palyginti su 5 proc. prognoze rugsėjo mėnesį.
Paskutinės minutės kompromiso tarp ES ir JK paieškos
Jungtinė Karalystė tapo pirmąja šalimi, kurios gyventojai pradėti skiepyti „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcina. Tai gali lemti staigų JK ekonomikos atsigavimą dėl aukšto santaupų lygio bei sugrįžtančio gyventojų pasitikėjimo tiek šalies, tiek asmenine ekonomine padėtimi.
Tuo metu „Brexit“ derybos toliau stringa. Šiuo metu į jas tiesiogiai įsitraukę aukščiausio lygio pareigūnai – JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ir EK vadovė Ursula von der Leyen, kurie bando rasti kompromisą. B. Johsono teigimu, labiausiai tikėtinas scenarijus – išstojimas nepasiekus susitarimo. Tokiu atveju būtų remiamasi Pasaulio prekybos organizacijos taisyklėmis, pagal kurias JK įsigaliotų nauji importo ir eksporto tarifai.
Investuotojams turint vis mažiau vilties, kad susitarimas tarp JK ir ES bus pasiektas, svaro vertė euro atžvilgiu silpnėjo iki 0,915 ribos. „Swedbank“ analitikai tikisi, kad „Brexit“ susitarimas paskutinę minutę bus pasiektas, tai lemtų svaro stiprėjimą.
Vakcinos įtaka ciklinio sektoriaus bendrovių akcijoms
Pastaruoju metu rinkoje pastebimas lūkesčių dėl vakcinos varomas ciklinių sektorių akcijų proveržis. Nors lapkritis Europos akcijų rinkoje buvo rekordinis, analitikai tikisi, kad, potencialo augimui dar yra, nes tokių sektorių, kaip energetika, bankai bei draudimo kompanijų akcijos vis dar išlieka santykinai pigesnės.
„STOXX 600“ indekso vertė gruodžio pradžioje augo, tačiau nerimas dėl „Brexit“ bei griežtėjantys karantino apribojimai regione kiek pristabdė tolesnį optimizmą. Nuo gruodžio pradžios indekso vertė padidėjo apie 0,2 proc.
Kinijoje – JAV sankcijos šalies pareigūnams ir atsinaujinusi įtampa
Kinijos oficialus gamybos užsakymų rodiklis (angl. PMI) lapkričio mėn. padidėjo iki 52,1, palyginti su spalį užfiksuotu 51,4 rodikliu. Tai devintas mėnuo iš eilės, kai rodiklis išlieka plėtros zonoje (virš 50 punktų ribos), signalizuodamas apie stabilų šalies atsigavimą po pandemijos.
Tačiau investuotojai labiau vertino atnaujinusios įtampos tarp Kinijos ir JAV poveikį po to, kai Vašingtonas inicijavo finansines sankcijas 14 Kinijos pareigūnų. Finansinio, pramonės bei energetikos sektorių akcijos buvo tarp labiausiai pigusių, o į viršų stiebėsi kasdienio vartojimo prekių bei gynybinio tipo (angl. defensive) sektoriai.
„Shanghai Composite“ indekso vertė nukrito 1,3 proc., o „CSI 300“ indeksas, kuris seka didžiausias bei likvidžiausias įmones (angl. blue chip) Šanchajaus bei Šendženo biržose, smuktelėjo 1,4 proc. Kinijos interneto sveikatos platformos „JD Health“ akcijos pirmąją prekybos dieną biržoje pabrango daugiau kaip 50 proc., atspindėdamos investuotojų entuziazmą dėl sektoriaus augimo perspektyvų.
Nepalankus JAV įstatymas Kinijos kompanijoms
JAV Atstovų rūmai priėmė įstatymo projektą, pagal kurį daugelis Kinijos kompanijų gali būti išbrauktos iš prekybos sąrašų JAV biržose. Priemonę, vadinamą „užsienio bendrovių atskaitomybės įstatymu“ (angl. Holding Foreign Companies Accountable Act), prezidentas D. Trumpas galėtų greitai pasirašyti, nes gegužę ją jau patvirtino Senatas. Nors įstatymas apima visas užsienio kompanijas, jis pirmiausia nukreiptas į Kinijos įmones.
Tiesa, prekybos sesijoje iškart po Atstovų rūmų balsavimo kai kurios žinomiausios Kinijos įmonių akcijų kainos kilo į viršų. Pavyzdžiui, „Alibaba“ akcijos brango 1,4 proc., „Baidu“ 3,8 proc., o „Tencent Holdings“ – 4,6 proc. Tai rodo, kad išbraukimas iš JAV biržos sąrašų Kinijos bendrovėms nebūtinai smarkiai pakenks. Dauguma didžiausių Volstryto investuotojų turi padalinius Honkonge ir ten gali lengvai įsigyti Kinijos kompanijų akcijų.
Baltijos biržose toliau tvyro teigiamos nuotaikos
Baltijos biržų indeksas „OMX Baltic Benchmark“ nuo gruodžio pradžios paaugo 2,6 proc., o aktyviausia prekyba išsiskyrė „Šiaulių bankas“ (+8,97 proc.), „Ignitis grupė“ (+0,5 proc.) bei „Tallink Grupp“ (+4,39 proc.).
Finansinius rezultatus paskelbė Latvijos farmacininkė „Olainfarm“ – per devynis šių metų mėnesius įmonės pardavimai sumažėjo 10 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o grynasis pelnas smuko 73 proc., nuo 19,2 iki 5,2 mln. eurų. Įmonės teigimu, nors pandemija ir jos sąlygoti apribojimai kėlė iššūkius, tačiau bendrovė yra pasiryžusi įgyvendinti augimo planus, išdėstytus 5 metų strategijoje.
Ekologiškų maisto prekių gamintoja „Auga group“ ir jos antrinės bendrovės didino pardavimus visuose verslo segmentuose ir gerino pelno rodiklius. Per devynis šių metų mėnesius įmonės pardavimo pajamos buvo 33 proc. didesnės nei praėjusiais metais, o 1,3 mln. eurų grynasis nuostolis 2019 m. virto 0,4 mln. eurų pelnu. Bendrovės atstovai komentavo, kad stebi proveržį galutiniam vartotojui skirtų produktų segmente.
Žemės ūkio ir maisto pramonės bendrovė „Linas Agro Group“ pajamos per tris 2020-2021 finansinių metų mėnesius augo 60 proc., o bendrasis pelnas siekė 13,2 mln. eurų ir buvo 26 proc. didesnis nei ankstesniais finansiniais metais. Įmonės teigimu, puikius prekybinės veiklos rezultatus padėjo pasiekti geras derlius, o pandemija labiausiai paveikė paukštininkystės veiklos rezultatus.
