Nuo lapkričio 7 dienos prasidėjęs antras karantinas dėl mažesnių negu pirmo karantino metu ribojimų susilpnino paties karantino reikšmę, nes įvairūs atsiskaitymų, elektros suvartojimo, darbo rinkos duomenys rodė, kad ekonomikos nuosmukis lapkritį nebuvo didelis ir neprilygo tam mastui, koks buvo kovo pabaigoje ar balandį. Pavyzdžiui, elektros vartojimas Lietuvoje nuo antro karantino pradžios kito netgi kur kas mažiau negu kitose Baltijos šalyse.
Griežtas karantinas įvedamas gruodžio 16 dieną, todėl, kaip ir pirmą ketvirtį, didesnis ekonomikos nuosmukis bus juntamas tik dvi paskutinio šio ketvirčio savaites. Prognozavome, kad paskutinį 2020 metų ketvirtį ekonomika smuks 3,6 proc., palyginti su praėjusių metų ketvirčiu, bet nuosmukis bus didesnis, nes prognozuodami nebuvome atsižvelgę į tokio griežto karantino sąlygas. Kita vertus, spalis ir lapkritis ekonomikai buvo neblogi mėnesiai, turint omeny visas pandemijos aplinkybes. Dar spalį vidutinė alga šalyje buvo beveik 10 proc. didesnė negu prieš metus, mažmeninė prekyba mušė rekordus, o pramonės apimties metinis pokytis buvo teigiamas. Taip, prekybininkams gruodį, kuris yra pats svarbiausias pagal apyvartą mėnuo, nepavyks pasiekti rekordinės apyvartos, bet šis scenarijus jiems dar nėra blogiausias, kaip galėjo būti, jeigu griežtasis karantinas būtų buvęs įvestas keliomis savaitėmis anksčiau.
Nors anksčiau darėme prielaidą, kad pirmą ketvirtį ekonomikos pokytis taip pat bus neigiamas, dabar jau beveik aišku, kad nuosmukis bus didesnis, negu tikėjomės. Visgi yra didelė tikimybė, kad tai paskutinis toks griežtas karantinas. Reikėtų visiems mums pasistengti, kad nuostoliai sveikatos sektoriui ir ekonomikai būtų mažesni. Kaip jau anksčiau pastebėjo verslo atstovai, nereikia išradinėti dviračio – būtina užtikrinti, kad pavasarį taikytos šios veiksmingos pagalbos priemonės būtų tęsiamos arba atnaujintos:
a) subsidijos darbdaviams už darbuotojus, kuriems paskelbta prastova. Būtent šią alternatyvą, ką daryti su darbuotojais griežto karantino metu, rinksis dauguma darbdavių. Labai svarbu valdžiai aiškiai patikinti visuomenę, kad ši priemonė tikrai bus taikoma ir po Naujųjų metų;
b) galimybė atidėti mokesčių mokėjimą Valstybinei mokesčių inspekcijai ir „Sodrai“. Jau anksčiau skelbta, kad šios priemonės lieka galioti 2021 metais, bet labai svarbu aiškiai tą skelbti visuomenei.
c) „Invegos“ priemonės teikiant lengvatines paskolas;
d) vienkartinės subsidijos, kurios būtų išmokėtos sausį ir priklausytų nuo už darbuotojus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio praėjusiais metais;
e) kitose šalyse dažnai nukentėjusioms nuo COVID-19 įmonėms naudojama fiksuotų išlaidų padengimo pagalbos priemonė, tačiau vargu ar Lietuvoje yra laiko apie ją diskutuoti, todėl nuomos subsidijos, ypač dabar pusantro mėnesio sustabdžius ne maisto prekių prekybą, atrodo vėl bus reikalingos;
f) subsidijos savarankiškai dirbantiems asmenims – jos jau atnaujintos nuo lapkričio 7 dienos, tačiau vėlgi reikia aiškiai patikinti, kad jos toliau bus taikomos ir 2021 metais.
2021 metais nebeturėtų likti šešis mėnesius mokėtos 200 eurų darbo paieškos išmokos bedarbiams. Taip pat iki galo neaišku, ar bus pratęstos subsidijos darbdaviams, kurių darbuotojai buvo prastovoje ar kurie buvo pripažinti nukentėję nuo COVID-19. Biudžetui ji kainavo labai brangiai ir buvo labai naudinga verslui po karantino, tačiau irgi turėjo savų minusių, kuriuos praėjusią savaitę akcentavo Užimtumo tarnybos vadovė. Jeigu valdžia nuspręs pratęsti šią priemonę, reikėtų gerai pagalvoti apie trumpesnį negu šešių mėnesių subsidijų mokėjimo laikotarpį.
Nereikėtų baimintis, kad valdžia gali pritrūkti pinigų. Valstybės sąskaitose tebėra beveik rekordinės pinigų sumos. Pasiskolinti pinigų išleidžiant obligacijas taip pat nėra problemų. Dabar svarbiausia užtikrinti, kad tos išlaidos ekonomikai skatinti atsirastų kitų metų valstybės biudžete. Be to, didžiausią paramos dalį reikėtų sukoncentruoti į sausio–vasario mėnesius, nes tikimybė, kad antrą ir trečią ketvirtį ekonomika gali vėl staigiai atšokti taip, kaip buvo šiemet vasarą, yra nemaža.
