Nutraukiamos dvišalės investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys ES
Iki šiol užsienio investicijas ES saugojo beveik 200 ES vidaus dvišalių investicijų skatinimo ir apsaugos sutarčių (DIS). Šios sutartys užtikrino minimalius užsienio investicijų traktavimo ir apsaugos standartus, tokius kaip apsauga nuo tiesioginio ir netiesioginio investicijų nusavinimo, suteikė apsaugą ir garantijas dėl investicijų vertės sumažėjimo, nepagrįsto reguliavimo, diskriminavimo, nepagrįsto valstybės kišimosi į investuotojo veiklą ir suteikė teisę spręsti investuotojo ir valstybės ginčus neutraliame tarptautiniame arbitraže, o ne valstybės vietos teismuose.
Tačiau 2020 m. gegužės 5 d. Briuselyje pasirašytas Susitarimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių dvišalių investicijų sutarčių nutraukimo (Susitarimas). Šis Susitarimas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 29 d., kai jį ratifikavo pirmosios dvi iš jį pasirašiusių 23 ES valstybių narių. Lietuvai šis Susitarimas įsigalios praėjus 30 kalendorinių dienų po to, kai jį ratifikuos Lietuvos Respublikos Seimas. Planuojama, kad Susitarimas bus ratifikuotas ir Lietuvos Respublikoje įsigalios 2021 m. žiemą.
Ratifikuodama Susitarimą, ES valstybė narė vienašališkai nutraukia visas iki tol galiojusias dvišales investicijų sutartis su ES valstybėmis. Lietuvos atveju – tai 17 tarptautinių sutarčių.
Ratifikavus Nutraukimo sutartį, aukščiau paminėtos investuotojų teisės, garantijos ir apsauga bus panaikintos. Tai reiškia, kad investuotojai, norėdami apsaugoti savo investicijas ar ginčyti nepagrįstus valstybių ar valstybės institucijų veiksmus ar reguliavimą, turės ginti savo teises tos valstybės teismuose, remdamiesi investicijų vietos teise ir taisyklėmis:
ES kuriama nauja tarptautinių investicijų apsaugos reglamentavimo sistema
Akivaizdu, kad įsigaliojimus Susitarimui ir nutraukus beveik visas investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis tarp ES šalių narių, ES investuotojai, tarp jų ir investuotojai iš Lietuvos, susidurs su didžiuliais iššūkiais norėdami apsaugoti savo investicijas kitoje ES šalyje narėje. Investuotojai nebeteks iki tol aiškiai apibrėžtų ir įtvirtintų garantijų ir apsaugos, kurias suteikė tokios dvišalės investicijų apsaugos sutartys.
Pažymėtina, kad ES lygmeniu ES teisė nesuteikia jokių panašių garantijų ir apsaugos, kurias galėjo suteikti dvišalės investicijų apsaugos sutartys:
- Teisės ir garantijos ES investuotojams ES teisėje nėra konkrečiai apibrėžtos ir kodifikuotos.
- ES teisė atskirai reguliuoja atitinkamą pramonės ar verslo sektorių. Neegzistuoja bendrų investicijų apsaugos principų.
- Pavyzdžiui, ES pagrindinių teisių Chartijos 17 straipsnis draudžia neteisėtą nusavinimą. Tačiau Chartijos 17 straipsnis negali būti taikomas savarankiškai, o tik kartu su konkrečia materialinės ES teisės nuostata.
- Investuotojų apsaugos taisyklės ES teisėje yra išsimėčiusios įvairiose ES pirminės teisės (sutartyse ir chartijose) ir antrinės teisės (reglamentuose ir direktyvose) šaltiniuose.
- Investuotojai pirmiausia turi ginčyti konkretų valstybės aktą priemonės tos valstybės teismuose ir tik laimėję bylą gali inicijuoti naują bylą dėl žalos atlyginimo.
- Procesai skirtinguose ES teismuose yra neprognozuojami ir gali trukti metų metus.
Atsižvelgdama į ES investuotojų kritiką dėl tokio drastiško investicijų apsaugos panaikinimo, Europos Komisija tik šiais metais gegužės mėn. pradėjo viešas konsultacijas dėl naujo tarptautinių investicijų apsaugos reglamentavimo.
Šiuo metu viešųjų konsultacijų dokumente Europos Komisija nurodo dvi galimas alternatyvas:
- ES ombudsmenas (neteisminis mechanizmas, kurio pagrindu atskiri ES investuotojai galėtų pateikti skundą dėl valstybės narės veiksmų, neigiamai įtakojančių investicijas);
- ES investicinis teismas kaip bendras ES valstybių narių teismas, atsakingas už atskirų tarpvalstybinių investicinių ginčų sprendimą;
Tačiau konkretaus naujo ES investuotojų apsaugos reglamentavimo įtvirtinimas (jei jis apskritai bus) gali užtukti daugelį metų.
Kaip apsaugoti savo investicijas ES?
Naujo ES investuotojų apsaugos reglamentavimo įtvirtinimas gali užtrukti metų metus ir šiuo metu nėra jokių konkrečių indikacijų, kaip toks naujasis reglamentavimas atrodys. Todėl ES ir Lietuvos investuotojai jau dabar turi imtis aktyvių veiksmų, siekdami apsaugoti savo investicijas ES.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad panaikinus dvišales investicijų apsaugos sutartis tarp ES valstybių narių, toliau liks galioti investicijų apsaugos sutartys tarp ES valstybių narių ir trečiųjų (ne ES) valstybių.
Todėl investuotojai, investuojantys į ES iš trečiųjų (ne ES) valstybių, ir toliau galės naudotis visomis teisėmis ir garantijomis, kurias suteikia dvišalės sutartys sudarytos tarp ES valstybių narių ir trečiųjų (ne ES) valstybių.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ES ir Lietuvos investuotojai turėtų restruktūrizuoti savo investicijas ES per valstybes, kurios nėra ES valstybės narės ir kurios turi galiojančias investicijų apsaugos sutartis su valstybe, kurioje yra investuojama ar kurioje planuojama investuoti. Tokios valstybės potencialiai galėtų būti:
- Jungtinė Karalystė. Po „Brexit“ Jungtinė Karalystė nebebus ES valstybė narė, tačiau išsaugos daugelį dvišalių investicijų apsaugos sutarčių, sudarytų su ES valstybėmis narėmis.
- Šveicarija. Nėra ES valstybė narė, tačiau turi didelį skaičių galiojančių dvišalių investicijų apsaugos sutarčių, sudarytų su ES valstybėmis narėmis.
- Norvegija. Nėra ES valstybė narė, tačiau turi didelį skaičių galiojančių dvišalių investicijų apsaugos sutarčių, sudarytų su ES valstybėmis narėmis;
- Investicijų restruktūrizavimui mažiau saugios šalys: Rusija, Baltarusija, Ukraina, Serbija.
Atsižvelgiant į investicijos stadiją ir investicijų ilgalaikius planus ar vykstančius ar gresiančius ginčus su investiciją priimančia šalimi, galimos restruktūrizacijos laikas, tikslai ir metodai turėtų būti labai išsamiai ir profesionaliai išanalizuoti.
