„Epinio“ masto prekyba

„Tesla“, kuriai iki šiol nepavyko demonstruoti nuoseklaus pelningumo, šių metų liepos mėnesį pranešė apie keturis iš eilės pelningus ketvirčius ir taip įvykdė paskutinį reikalavimą dėl pretendavimo į „S&P 500“ indeksą.

Vos paskelbus šią žinią, kompanija atsidūrė „S&P 500“ indeksą siekiančių atkartoti institucinių investuotojų akiratyje. Fondų įsitraukimas lėmė „epinio“ masto prekybą, o „Tesla“ vertė per aštuonias prekybos sesijas šoktelėjo trečdaliu. Investuotojams šluojant bendrovės akcijas, „Tesla“ rinkos vertė jau prieš startą indekse perkopė 500 mlrd. dolerių ribą.

„Tesla“ akcijų kopimas į viršų visus šiuos metus buvo išskirtinis – jos šiemet brango daugiau nei 6 kartus, ir jų kaina šių metų lapkričio pabaigoje perkopė 550 dolerių ribą. Ekspertų vertinimu, paskutinį akcijų šuolį lėmė ir tai, kad daugelis institucinių investuotojų, sekančių „S&P 500“, tiesiog iki šiol neturėjo šios įmonės akcijų.

„Swedbank“ analitikai pastebi, kad panašų šuolį galėjome stebėti nebent 1999-ųjų gruodį, kai buvo paskelbta apie „Yahoo“ įtraukimą į „S&P 500“. Tuomet šios interneto bendrovės akcijos per penkias prekybos sesijas dar iki įtraukimo į indeksą brango apie 60 proc.

Tiesa, reikia prisiminti, kad neilgai trukus vos po keturių mėnesių „dot-com“ burbulo metu staigiai krito ne tik „Yahoo“, bet ir kitų interneto bendrovių akcijų kainos.

Didžiausia naujokė

Kalifornijoje įsikūrusi „Tesla“ bendrovė šiemet tapo didžiausia savo verte automobilių gamintoja. Ji taps ir didžiausia pagal kapitalą bendrove, kada nors debiutavusia „S&P 500“ − bendrovės dalis indekse sieks apie 1 procentą.

Elektromobilių gamintojos kapitalizacijos dydis kelia problemų ir reguliuotojams, kurie svarsto bendrovės įtraukimą į sąrašą išskaidyti į du etapus. Dėl to svarstomos ir tikslios datos, kada „Tesla“ pateks į šį indeksą – gruodžio pabaigoje arba anksčiau.

Kai kurie analitikai savo ruožtu kritikuoja bendrovės įtraukimą į prestižinį indeksą. Baiminamasi, kad pasivažinėjimas su „Tesla“ gali būti vingiuotas – tiek dėl vadovo Elono Musko asmenybės, tiek dėl stiprios konkurencijos iš įsitvirtinusių automobilių gamintojų bei labai aukštų įmonės rodiklių vertinimų.

Pavyzdžiui, „Tesla“ akcijų kainos ir pelno, tenkančio vienai akcijai, santykis paskutiniu metu yra apie 900. Palyginimui, konkurentų „General Motors“ šis santykis siekia apie 15, „Ford Motor“ apie 58, „Fiat Chrysler Automobiles“ apie 13.

Lūžio momentas

„S&P 500“ iki šiol garsėjo kaip saugi investicijų užuovėja – sąrašo įmonės laikomos patikimomis, galinčiomis atlaikyti ir sunkius laikotarpius be didesnių svyravimų.

Tačiau ekspertams kelia nerimą indekse jau ne vienerius metus matomas technologijų sektoriaus augimas. Šį rudenį rinką sudrebino energijos gigantės „Exxon Mobil“, kuri dar 2013 metais buvo didžiausia JAV bendrovė, pašalinimas iš kito svarbaus JAV akcijų indekso „Dow Jones Industrial Average“. Ją ir dar kelias įmones pakeitė technologijų bendrovės. Analitikai šią rokiruotę spėjo pakrikštyti lūžio momentu.

Panašu, kad „Tesla“ mina šių bendrovių pramintu taku ir tik sustiprins technologijų sektoriaus poziciją – šis jau dabar viršija ketvirtadalį „S&P 500“ indekso vertės. Prieš dešimtmetį jis siekė mažiau nei penktadalį.

(Nebe)saugi užuovėja?

Tokie pokyčiai kelia klausimų, ar „S&P 500“ vis dar galima laikyti saugia užuovėja. Šių metų pradžioje analitikai pastebėjo, kad „S&P 500“ iš esmės tapo „S&P 5“. Visos didžiausios indekso bendrovės – į penketuką patenkančios „Apple“, „Amazon“, „Microsoft“, „Alphabet“ ir „Facebook“ – priklauso technologijų sektoriui.

Šios bendrovės taip išaugo, kad savo verte lenkia ištisus sektorius. Pavyzdžiui, kiekvienos iš penkių minėtų technologijų bendrovių vertė yra didesnė nei viso JAV energijos sektoriaus.

Viso penketuko vertė sudaro beveik penktadalį „S&P 500“ indekso, ir „Tesla“ šią dalį tik padidins. Kritikai pataria atsargiau vertinti, ar investuojant į „S&P 500“, visi kiaušiniai nebus sudėti į vieną krepšį.

Tad panašu, kad nuo vieno sektoriaus dominavimo bėgantiems investuotojams netrukus gali tekti ieškoti naujų užuovėjų.