Pasitikrinti užpildžius skaičiuoklę

Galima vertinti dar griežčiau – ką praėjusiais metais veikė įmonės vadovas arba valdyba, jeigu laiku neinformavo akcininkų apie kritinę nuosavo kapitalo būklę? Ir kodėl akcininkai patvirtino tokias finansines ataskaitas, kurios neatitinka LR Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų? Žinoma, praleidus tinkamą progą, ištaisyti klaidą kur kas sudėtingiau. Kad to neįvyktų, būtina nuolat stebėti veiklos pelningumą, o tuo pačiu ir nuosavo kapitalo būklę. Juk nežinia, kada vėl atsiras būtinybė pasinaudoti valstybės pagalbos priemonėmis.

Kam yra sudėtinga nustatyti ir įvertinti, ar įmonės nuosavo kapitalo rodiklis nėra pablogėjęs, galima pasiūlyti pasinaudoti skaičiuokle, kuri pasiekiama tinklalapyje www.invega.lt. Įvedę į paieškos laukelį frazę „sunkumų patirianti įmonė“, netrukus rasite ir skaičiuokles. Viena yra skirta smulkiajam ir vidutiniam verslui, kita – didelėms įmonėms. Belieka įvesti tik du balanso skaičius ir paaiškės, ar įmonei neapribota galimybė kreiptis valstybės paramos, sušvelninančios COVID-19 pandemijos sukeltas pasekmes, ir dėl įprastai teikiamų kitų pagalbos priemonių verslui.

Situacija – konkrečiame pavyzdyje

Kada padėtis tampa grėsminga? Kuomet nuosavo kapitalo suma tampa mažesnė negu akcinio kapitalo suma, padalinta pusiau. Pavyzdžiui, 2020 metų spalio pabaigoje bendrovės „A“ nuosavo kapitalo rodikliai buvo tokie:


Pavyzdyje išdėstyta situacija yra grėsminga arba įmonė laikoma sunkumų patiriančia įmone, todėl apie susidariusią situaciją turi būti informuojami akcininkai. Jie turi priimti sprendimą, kaip atkurti nuosavą kapitalą bent jau iki minimalios ribos, kuri yra 10000 eurų (akcinis kapitalas 20000 eurų, padaugintas iš ½).

Pateiktas sąlygų sąrašas

„Invegos“ tinklalapyje yra pateiktas sąrašas, kokios sąlygos turi įtakos, kai įmonė vertinama kaip sunkumų patirianti įmonė. Taip pat – kokioms įmonėms nėra galimybių pasinaudoti valstybės teikiamomis pagalbos priemonėmis.

Pažymėtina, kad sunkumų patiriančia įmone, remiantis Europos Komisijos komunikatu, gali būti laikoma ir individuali įmonė ar mažoji bendrija, nors jos ir neturi reikalavimo dėl būtinojo pradinio kapitalo. Taigi, sunkumų patiriančia įmone gali būti ir neribotos atsakomybės juridinis asmuo (individuali įmonė, ūkinė bendrija ir pan.), kurioje daugiau nei pusė jos kapitalo buvo prarasta dėl susikaupusių nuostolių. Šis reikalavimas nėra taikomas mažoms ir vidutinėms įmonėms, veikiančioms trumpiau nei trejus metus.

Todėl išvada gali būti tokia: į įmonę investuotas kapitalas turi būti tokio dydžio, kad jo pakaktų ne tik patirtiems nuostoliams padengti, bet ir dar liktų ne mažiau kaip pusė į įmonę investuotos sumos.

Dėl viešųjų pirkimų yra daugiau reikalavimų

Įmonės, kurios pageidauja dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar konkursuose, be aukščiau aptarto nuosavo kapitalo būklės, turi atitikti ir kitas keliamas sąlygas dėl įmonės finansų. O tų sąlygų gali būti ir daugiau, nes, remiantis LR Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, taip pat ir Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinimu, „tikrindama tiekėjo finansinį ir ekonominį pajėgumą, perkančioji organizacija gali reikalauti tiekėjo atitikti konkretų: bendrojo (pastovaus) mokumo koeficientą, einamojo likvidumo koeficientą, kritinio likvidumo koeficientą“. Ir tai yra tik vienas iš tokioms įmonėms keliamų reikalavimų sąraše esančių punktų.

Todėl, galima teigti, kad šiame straipsnyje aptarta problema dėl įmonių nuosavo kapitalo pakankamumo joms gali būti aktuali dėl daugelio priežasčių – nuo galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose išlaikymo, įmonės savininkų pasitenkinimo lygio iki galimybės pasinaudoti valstybės teikiama pagalba.