Tad kokiose srityse susisiekimo ministras turėtų rodyti iniciatyvą?

Pirmiausia, tai parengti ir teikti tvirtinimui Ilgalaikę valstybės transporto strategiją. Kodėl tai svarbu? Iki šiol neparengta ilgalaikė valstybės transporto strategija, o vadovaujamasi 2013 m. vidutinės trukmės planavimo dokumentu, apimančiu laikotarpį iki 2022 m. Kasmet infrastruktūrai gerinti ir kurti susisiekimo sektorius investuoja tūkstančius milijonų eurų, tačiau nesant ilgalaikės strategijos, niekas negali pasakyti, ar šios investicijos pasieks keliamus tikslus.

Kokią susisiekimo sistemą mes norime matyti po 2022 m., ar investicijos ir diegiamos priemonės atlieps visuomenės ir transporto sektoriaus poreikius, kaip antai, daiktų internetu bei debesija paremtos technologijos, didieji duomenys ir robotizacija, naujų transporto dalyvių integracija (paspirtukai, bepilotės transporto priemonės)? Suprantant ateinančius kardinalius pokyčius, Ilgalaikėje valstybės transporto strategijoje turi būti numatytos kryptys skatinti transporto įvairiarūšiškumą ir sinchronizavimą bei atsinaujinančios energijos naudojimą, veiksmingai ir subalansuotai siekti regioninės sanglaudos bei skaitmeninimo ir piliečių judumo tikslus.

Ypatingas dėmesys turi būti skirtas eismo saugos didinimui ir optimaliam infrastruktūros pajėgumų panaudojimui – tai sudarys sąlygas darniai ir subalansuotai planuoti viešąsias investicijas, nulems taršos sumažėjimą bei užtikrins sumanių (smart) sprendimų diegimą.

Keliai Lietuvoje yra vieni pavojingiausių Europoje. Neleistinai daug piliečių praranda gyvybę ar sveikatą Lietuvos keliuose.
Vidmantas Kairys

Kita sritis – tai sutelkti prioritetą modernizuoti susisiekimo sistemos valstybinės priežiūros institucijas, t.y. Lietuvos transporto saugos administraciją ir Transporto kompetencijų agentūrą. Esminį proveržį eismo saugos, taršos mažinimo ar transporto paslaugų kokybės srityse galima pasiekti tik sustiprinus šių institucijų administracinius gebėjimus. Pavyzdžiui, dėl kelių būklės dažnai kaltiname kelininkus, bet ar susimąstėme, kad kelininkai stato ar remontuoja kelius taip, kaip numatyta projekte, kurio sprendiniai atitinka teisės aktais patvirtintus standartus? Vadinasi, problema ne kelininkai, o valstybės institucijų patvirtinti teisės aktai arba kitais žodžiais tariant – valstybės tarnautojų administraciniai gebėjimai.

Kitas pavyzdys – keliai Lietuvoje yra vieni pavojingiausių Europoje. Neleistinai daug piliečių praranda gyvybę ar sveikatą Lietuvos keliuose. Kasmet Lietuva dėl kelių eismo įvykių patiria šimtus milijonų nuostolių. Kas kaltas? Vairuotojai? Pėstieji? Kokybės vadybos aspektu, kalti ne proceso dalyviai, o netinkamai veikianti sistema. Taigi, kalta yra sistema (eismo organizavimo, priežiūros, standartų ir pan.), kuri sudaro galimybes žmogiškajai klaidai.

Pavydžiui, aviacijoje įvykus nelaimingam atsitikimui, ieškoma ne žmogiškosios klaidos, o klaidos sistemoje, procedūrose. Kuriant efektyvią susisiekimo sistemą, grįstą ne baudų didinimu, o kompleksiniais sistemos pokyčių sprendimais, ministro sėkmei didelę reikšmę turės kompetentingi valstybės tarnautojai. Nuo to, kaip kokybiškai dirbs Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios institucijos, priklausys, kaip funkcionuos susisiekimo sistema ir visos kitos sistemos. Ministras turi būti ateities pamatų klojėjas – jis turi pakloti bėgius (šiuo atveju imtis politinės lyderystės inicijuojant teisės aktus, strategijas), kuriais susisiekimo sistema važiuotų į priekį.

Pastebima pozityvi tendencija – vis daugiau visuomenės narių renkasi aplinkai draugišką transportą – dvirates transporto priemones, nes tai pigiau nei vairavimas ar viešasis transportas ir aišku, skatina fizinį aktyvumą, turi reikšmingos naudos sveikatai. Tačiau Lietuvoje dviračių infrastruktūros plėtrai skiriama mizerna suma, lyginant su investicijomis keliams. Vienas esminių Lietuvos skiriamųjų bruožų nuo Vakarų Europos – dviračių infrastruktūros nebuvimas. Reikia neužmiršti, kad dviratis, dviračių dalijimosi idėja bei elektros varikliu varomas dviratis – tai Europoje gimusios idėjos.

Esame europiečiai, todėl dviračių infrastruktūros statyba neturėtų būti podukros vietoje. Susisiekimo ministras gali parodyti lyderystę atliepdamas progresyviosios visuomenės dalies poreikius ir inicijuoti esminę dviračių eismo infrastruktūros plėtojimo programą, kuri apimtų magistralinius ir regioninius dviračių takus, elektra varomų dviračių ir paspirtukų įkrovimo stotelių plėtrą, dviratininkų maršrutų tinklo sukūrimą. Tai savo ruožtu ne tik skatintų kaimo turizmą ir mūsų šalies kultūros turtų pažinimą, tačiau ženkliai prisidėtų mažinant taršą, gerinant visuomenės narių sveikatą ir dviratininkų saugumą, sumažinant nelygybę, suteikiant svarią paramą tvariai ekonomikos plėtrai ir bendruomenių stiprinimui.

Ketvirta. Dėka naujų technologijų populiarėja nauji eismo dalyviai – bepilotės (autonominės) transporto priemonės, vienok, jų eismo valdymui nepasiruošta. Bepilotės transporto priemonės stipriai paveiks transporto sistemos ateitį: eismas bus labai tikslus, tvarkingas, be žmogiškojo veiksnio klaidų, padidins piliečių mobilumą, sumažins aplinkos taršą, spūstis keliuose, tarnaus kaip pagrindinė logistikos priemonė. Stovime ant revoliucijos slenksčio. Vienas esminių skiriamųjų šios revoliucijos bruožų yra plėtros greitis ir mastas. Turi būti sukurta infrastruktūra, įgalinanti bepiločių transporto priemonių eismą.

Aukšta pridėtine verte grįstos infrastruktūros sukūrimas sudarytų patrauklias sąlygas mokslo ir verslo sinergijai ir pritrauktų užsienio investicijas šioje perspektyvioje veiklos srityje. Siekiant geriau išnaudoti ES finansinius prioritetus bepiločių transporto sistemoms ir nacionalinę inovacijų kūrimo ekosistemą, Susisiekimo ministerija turi formuoti ateities poreikius ir kryptis, užsakyti tikslinius tyrimus, parengti teisinę bazę bei inicijuoti antžeminio, oro ir vandens bepiločių transporto priemonių eismo valdymo infrastruktūros sukūrimą, užtikrinančią sklandų bepilotės transporto priemonės ir aplinkos komunikaciją, tarpusavio duomenų apsikeitimą, o visuomenei – geresnę gyvenimo kokybę.

Gerai išplėtota ir koordinuotai funkcionuojanti susisiekimo sistema turi didelę reikšmę ūkio augimui, piliečių gerbūviui ir konkurenciniam šalies pranašumui. Norint sukurti proveržį ekonomikoje, pirmiausia reikia sukurti proveržį susisiekimo sektoriuje. Įvardijau sritis, kurioms ES narės, esančiose Vakaruose nuo mūsų, skiria prioritetus, vienok, mūsuose šioms sritims buvo rodomas nepakankamas dėmesys.

Aišku, pradėjus dirbti ministrui susiformuos ir daugiau prioritetinių sričių, juk pagrindinis susisiekimo ministro uždavinys – formuoti tokią valstybės politiką transporto sistemos funkcionavimo ir infrastruktūros plėtros, keleivių ir krovinių vežimo, elektroninių ryšių ir pašto valdymo srityse, kuri didintų transporto prieinamumą, gerintų eismo dalyvių saugą ir transporto sektoriaus efektyvumą, tokiu būdu sukuriant nuoseklią, subalansuotą, novatorišką ir patogią vartotojui sistemą tiek nacionaliniu ar europiniu mastu ir pavyzdiniu pasauliniu mastu.