Ilsėtis senatvėje nesitiki
Panašią, tik ne tokią drastišką tendenciją stebime ir kitose Europos Sąjungos šalyse – 27 šalyse narėse vyresnių nei 55 m. žmonių užimama darbo rinkos dalis per 15 metų vidutiniškai išaugo 8 proc. (2004 m. ji siekė 11,9 proc., 2019 m. – jau 20,2 proc.)
Kad dauguma Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, jog senatvėje progą pailsėti gaus ne iškart, rodo ir „Aviva Lietuva“ užsakytos apklausos duomenys. Daugiau nei trečdalis (35 proc.) gyventojų, sulaukę pensinio amžiaus, planuoja dirbti ir toliau. Panaši situacija buvo ir 2018 m. – tuomet tokių gyventojų buvo 36 proc.
Kodėl sulaukę užtarnauto poilsio meto taip nenoriai užveriame darbo duris? Kaip atskleidžia apklausa, tokį gyventojų pasirinkimą lemia skirtingos priežastys. 14 proc. planuoja dirbti ir toliau, nes jiems patinka jų darbas, o penktadalis (21 proc.) todėl, kad mano, jog „Sodros“ pensijos jiems neužteks.
Valstybės pensija – tik baziniams poreikiams
Ta pati apklausa parodė, kad dauguma Lietuvos gyventojų apskritai abejoja valstybės galimybėmis užtikrinti sočią senatvę: iš visų apklaustųjų vos 12 proc. gyventojų tiki, kad pragyvenimui jiems pakaks „Sodros“ pensijos. Tai nestebina, turint omenyje tai, kad ir dabartinė vidutinė senatvės pensija, 377 eurai per mėnesį, vargiai užtikrina visavertį gyvenimą. Šioje situacijoje bandome pasiguosti, kad pensininkų poreikiai yra mažesni nei darbingo amžiaus žmonių, tačiau atsakykime sau atvirai – daugiau pinigų išleidžiame dirbdami ar atostogaudami? Turbūt dauguma rinktumėtės antrąjį variantą.
Panaši situacija susiklosto ir sulaukus pensinio amžiaus – dauguma dabartinių šešiasdešimtmečių jėgų dar turi, o ir laiko atsiranda apsčiai, tačiau veiklos galimybes apriboja finansai. Ne veltui valstybės stengiasi spręsti šią problemą, ieškodamos būdų tiek didinti valstybės mokamas pensijas, tiek skatinti žmones savarankiškai rūpintis savo pensija.
Vienas iš valstybės skatinamų būdų kaupti pensijai – II pakopos pensijų fondai. Šių metų rugpjūčio pabaigoje Lietuvos II pakopos pensijų fonduose kaupė 1,373 mln. žmonių – beveik kas antras šalies gyventojas. Tikėtina, kad šie žmonės senatvėje gaus maždaug 20-30 proc. buvusių pajamų siekiantį „priedą“ prie „Sodros“ mokamos pensijos.
Visgi dauguma sutiks, kad visaverčiam gyvenimui pensijoje norėtųsi gauti bent 70 proc. buvusio atlyginimo siekiančią pensiją. Tam turime ieškoti ir kitų senatvės pajamų šaltinių. Kuo daugiau skirtingų šaltinių pasitelksime, tikėtina, kad tuo geriau gyvensime, sulaukę pensijos. Ne visiems pavyksta disciplinuotai taupyti savarankiškai ir užsinorėjus brangesnio pirkinio atsispirti pagundai „pasiskolinti“ iš taupymo kišenės. Čia į pagalbą ateina finansų sektorius, kuris padeda taupyti struktūruotai ir pasiūlo patikimas taupymo priemones.
Taigi viskas mūsų pačių rankose – rūpinkimės būsima pensija jau dabar tam, kad darbas, sulaukus pensinio amžiaus, būtų malonumas ar saviraiškos forma, o ne finansinė būtinybė.
