Ketverius metus trukęs akcizų chaosas
2016 metų gruodį alkoholinių gėrimų prekių rinką išjudinęs staigus ir stiprus akcizo visoms alkoholio rūšims pakėlimas stipriai išbalansavo visą rinką – labiausiai dėl sprendimo skubotumo, kuris verslams nepaliko laiko nei diskutuoti dėl priimamų permainų, nei joms pasiruošti.
Tuo pačiu principu akcizai buvo didinami ir 2018 bei 2019 metais. Valstybėje įtvirtintas principas, kad mokestiniai įstatymai ir jų pakeitimai priimami bent pusė metų iki jų įsigaliojimo, kiekvienais metais buvo pažeidžiamas ir pakeitimai įsigaliodavo jau po kelių mėnesių.
Kas kartą buvo argumentuojama pragmatiškai – kad tokia ypatinga skuba būtina norint mokestinius pakeitimus priimti su tvirtinamu biudžetu.
Šiemet išrinkta nauja valdančioji koalicija ne kartą pabrėžė, kad valdymo laikotarpiu ketina siekti dialogo bei vadovautis principais, leidžiančiais atsakingai planuoti priimamų sprendimų rezultatus. Reikia tikėtis, kad šie principai bus taikomi ir svarstant akcizų klausimus. Tai svarbu ir verslui, kuriam reikalinga galimybė pasiruošti būsimiems sprendimams, ir pačiai valstybei, kuri tokiu atveju gali adekvačiau įvertinti sprendimų poveikį užsibrėžtiems socialiniams bei ekonominiams tikslams pasiekti.
Pastarųjų ketverių metų chaotiškas akcizų didinimas buvo grindžiamas Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis mažinti bendrąjį alkoholio prieinamumą, tačiau buvo pamirštama, kad akcizai – tik viena iš galimų ir rekomenduojamų priemonių, kuri turi būti vertinama žymiai platesniame kontekste, o ją planuojant – atsižvelgiama į įvairias kitas aplinkybes.
Tuo tarpu Lietuvoje, atrodo, akcizų didinimais tebuvo siekiama greituoju būdu į biudžetą surinkti daugiau pinigų neatsižvelgiant į nieką kitą. Tokia politika turėjo neigiamų padarinių tiek verslui, tiek valstybei.
Chaotiški sprendimai ir abejonių keliantys rezultatai
Jei pažvelgtume į oficialius skaičius, matytume, kad be strateginio plano priimti akcizų didinimai daugiausiai buvo nukeipti į vieną alkoholinių prekių grupę, tačiau, neatsižvelgus į kompleksišką akcizų poveikį, buvo sudarytos sąlygos rinkos išbalansavimui ir didžiulės dalies pajamų nutekėjimui į kaimyninių valstybių biudžetus.
Mėginant palyginti, kuriems alkoholiniams gėrimams šiuo metu akcizas didžiausias, patogiausia tai daryti žvelgiant į 1 proc. faktinės alkoholio koncentracijos apmokestinimą šimtui litrų gėrimo. Konkretūs nustatytų tarifų skaičiai rodo, kad tas pats etilo alkoholis skirtinguose gėrimuose – aluje, vyne ir stipriuosiuose gėrimuose – yra apmokestinamas skirtingai.
Pavyzdžiui, pagal dabartinius tarifus, už 1 proc. alkoholio 100 litrų alaus bus sumokami 7,11 euro akcizo. Už tą patį 1 proc. alkoholio 100 litrų prancūziško vyno (12 proc.) – 13,7 euro akcizo. O kokiame nors stipriajame gėrime, tarkim, 40 proc. viskyje, už 1 proc. alkoholio 100 litrų bus sumokama net 20,25 euro.
Kol Lietuva akcizus vien chaotiškai kėlė, Latvija ir Estija juos mažino, pačią akcizų politiką derindamos tarpusavyje ir tokiu būdu siekdamos išvengti pasienio prekybos. Estija, panašu, kad apskritai siekė kiek įmanoma labiau suvienodinti vieno laipsnio alkoholio apmokestinimą skirtingiems gėrimams, vadovaudamasi supratimu, kad visas alkoholis, nepriklausomai kuriame gėrime randamas, yra vienodai žalingas.
To rezultatas – šiuo metu Estijoje 1 proc. alkoholio 100 litrų alaus taikomas 12,7 euro tarifas, vynui – 12,32 euro, o stipriesiems gėrimams 18,81 euro tarifas. Latvijoje 1 proc. alkoholio 100 litrų alaus taikomas 7,8 euro tarifas, vynui jis didesnis vos 1 euru ir siekia 8,8 euro, o stipriųjų gėrimų tarifas – 16,42 euro.
Lenkijoje akcizai visoms alkoholio rūšims visada buvo mažesni nei Lietuvoje ir tai tapo viena pagrindinių priežasčių, leidusių taip stipriai išvešėti pasienio prekybai, per kurią didžiulės sumos nukeliauja būtent į Lenkijos, o ne Lietuvos biudžetą. Šioje kaimyninėje šalyje už 1 proc. alkoholio 100 litrų alaus taikomas 4,98 euro tarifas, už tą patį kiekį alkoholio vyne – vos 3,3 euro tarifas, stipriuosiuose gėrimuose – 14,33 euro tarifas.
Skaičiai kalba patys už save, tad tikriausiai nereikia stebėtis, kad, turėdami galimybę, lietuviai renkasi tuos pačius alkoholinius gėrimus įsigyti kaimyninėse šalyse taip tiek akcizo, tiek PVM mokesčius palikdami ten. Ir tokia mūsų pačių atverta pasienio prekybos rinka, kurios iki šiol nesugebame įvertinti, nėra vienintelis platesnio žvilgsnio ir planavimo stokojusios politikos padarinys.
Ar didesni akcizai garantavo mažėjantį alkoholio vartojimą?
Nors akcizų didinimas nuolatos buvo grindžiamas siekiu mažinti alkoholio vartojimą, tenka pripažinti, kad bent pastarųjų ketverių metų politiniai sprendimai didelės įtakos tam nepadarė. Remiantis oficialiais VMI duomenimis, bendras alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje litrais nuosekliai mažėja pastaruosius dešimt metų. Vien stipriųjų gėrimų rinka daugiau kaip per dešimtmetį susitraukė virš 40 proc. 2019 m. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrime net 83 procentai respondentų teigia, kad konkrečiai pastaraisiais metais įvesti alkoholio vartojimo apribojimai jų vartojimo įpročių nepakoregavo.
Viena svarbiausių to priežasčių, vėlgi, yra ir akcizo mokesčio kompleksiškumo neįvertinimas. Priimant sprendimus dėl akcizų dydžių, būtina įvertinti ne tik, kiek mokestis gali atnešti papildomų lėšų į biudžetą, tačiau ir kokios bendrosios vartojimo tendencijos vyrauja šalyje, kokia skirtingų grupių perkamoji galia, kokius akcizus taiko kaimyninės šalys.
Visa tai rodo, kad, norint valstybei ir verslui adekvačių akcizų, sprendimus dėl jų būtina priimti į situaciją žvelgiant ne kaip į tiesmuką priemonę biudžeto užpildymui, o kompleksiškai – įvertinant daugybę svarbių politinių, ekonominių, socialinių aspektų, diskutuojant su verslu bei visuomene ir strategiškai planuojant galimus pokyčius. Verslas supranta, kam ir kodėl yra taikomas akcizo mokestis, ir yra pasiruošęs susitarimams dėl ilgalaikio bent kelių metų plano. Tačiau tam būtina ir valdančiųjų pastanga imtis ne skubotų sprendimų, bet nuoseklaus planavimo, kuris galėtų visiems leisti pasiekti kur kas geresnių ekonominių ir socialinių rezultatų.
