Tai apima griežtą poziciją Kinijos atžvilgiu ir į ekonominę autonomiją orientuotą JAV pramonės politiką. Fiskaliniais klausimais J. Bideno vadovaujama administracija laikytųsi klasikinės demokratams būdingos linijos – daugiau išlaidų ir didesni mokesčiai. Kova su klimato kaita, kitaip nei vadovaujant D. Trumpui, taptų prioritetiniu klausimu, o tarptautinėje erdvėje JAV siektų susigrąžinti lyderės vaidmenį ir normalizuoti santykius su Europos valstybėmis.
Skirtinga mokesčių ir klimato politika
J. Bideno programoje numatoma kelti mokesčius verslui ir kovoti su mokesčių vengimu. Smarkiai kritikuojama stambiam verslui palanki D. Trumpo mokestinė politika. Planuojama iki 28 proc. padidinti pelno mokestį, kuris 2017 m. buvo sumažintas nuo 35 iki 21 proc., keisti įmonių užsienio padaliniuose uždirbto pelno apmokestinimą, kovoti su mokesčių mokėjimo vengimu naudojantis „mokesčių rojais“.
Papildomai planuojama didinti mokesčius turtingiausiai visuomenės daliai. Skaičiuojama, kad numatomi mokesčių pakeitimai labiausiai paveiktų didžiausias pajamas gaunančius namų ūkius, o net 80 proc. visų papildomų biudžeto pajamų būtų surinkta iš 1 proc. turtingiausių Amerikos gyventojų.
Demokratų kandidato ekonominėje programoje ypač didelis dėmesys skiriamas klimato kaitos reiškiniui, kurį D. Trumpas iš esmė neigia. Iškeltas plataus užmojo tikslas – padaryti Ameriką klimatui neutralia šalimi iki 2050 m.
Klimato kaitos mažinimui per 4 metų kadencijos laikotarpį bendrai planuojama skirti 2 trilijonus USD. Klimato kaitos plane numatyta elektros gamyboje pasiekti nulinį išmetamo anglies dvideginio lygį iki 2035 m., vystyti viešojo transporto sistemą, įkurti 500 tūkst. elektromobilių įkrovimo stotelių ir kt. Pažymėtina, kad klimato kaitos mažinimo tikslas sutampa su ES įsipareigojimu iki 2050 m. užtikrinti nulinį grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
Pramonės politika atlieptų D. Trumpo liniją
J. Bidenas kelia tikslą grąžinti pramonę į JAV ir užtikrinti kritinės reikšmės tiekimo grandinių saugumą. Palaikoma dabartinei administracijai artima retorika, kad ekonominė globalizacija padarė žalą Amerikos darbininkams, kadangi buvo prarasta daug darbo vietų pramonės sektoriuje, o pajamų nelygybė išaugo. Situacijai keisti numatoma investuoti 400 mlrd. USD per vyriausybės viešųjų pirkimų konkursus, kuriuose būtų perkama tik JAV kilmės medžiagos, produktai ir paslaugos.
300 mlrd. USD bus skirta inovacijoms ir moksliniams tyrimams, kuriuos vykdant sukurti produktai turėtų būti gaminami JAV.
Apskritai J. Bideno programoje kritikuojama pastaruosius dešimtmečius vyravusi tendencija, kai JAV buvo vykdoma tik mokslinė ir eksperimentinė veikla naujiems produktams kurti, tačiau šių produktų gamyba buvo vykdoma trečiosiose šalyse, kuriose gamybos sąnaudos yra mažesnės.
JAV pramonės politika bent iš dalies atliepia ES strateginės autonomijos tikslą, kuriam COVID-19 pandemijos akivaizdoje Europos Komisija suteikė prioritetą politinėje darbotvarkėje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad artimiausiais metais stebėsime besitęsiančias ekonominės deglobalizacijos tendencijas – didžiosios pasaulio šalys ir regionai sieks užsitikrinti tiekimo ir gamybos grandinių saugumą perkeldami pramonę „arčiau namų“ ir taip mažindami gamybos trikdžių riziką dėl priklausomybės nuo trečiųjų šalių.
Kinijos atžvilgiu esminių pokyčių nesitikima
D. Trumpo kadencijos laikotarpiu JAV ir Kinijos santykiai tapo ypač priešiški. Įtampa pasiekė viršūnę 2018 m. D. Trumpui tarifais apmokestinus du trečdalius Kinijos importo ir taip pradėjus „prekybos karą“, kuris privedė prie gan neužtikrintų paliaubų, pasiekus pirminį prekybos sutarimą praeitų metų pabaigoje.
Vis dėlto po rinkimų didelių pokyčių Kinijos atžvilgiu tikėtis nereiktų. Šiuo metu suvokimas, kad Kinija yra pagrindinė grėsmė JAV ekonominiam, technologiniam ir kariniam dominavimui pasaulyje, nėra tik D. Trumpo administracijos palaikoma linija. Abi partijos įsitikinusios, kad Kinija yra grėsmė globalioms JAV pozicijoms.
Taigi, kritiškas požiūris į Kiniją dominuoja ir J. Bideno programoje – jis pabrėžia, kad reikia imtis griežtos politikos Kinijos atžvilgiu, siekiant kovoti prieš technologijų ir intelektinės nuosavybės vagystes, valstybės subsidijas įmonėms, kurios iškraipo konkurenciją, ir kt.
Galima sakyti, kad pagrindinis skirtumas tarp dviejų kandidatų yra ne tai, kokią politiką reikia vykdyti Kinijos atžvilgiu, bet kaip tai daryti. Šiuo atveju J. Bideno užsienio politika, manoma, turės daug gilesnę tarptautinę dimensiją, bus stengiamasi ieškoti partnerių ir formuoti daugiašalę poziciją, taip didinant atsvarą Kinijai.
Atitinkamai tai greičiausiai lems dalinį B. Obamos administracijos laiku pradėtos „atsigręžimo į Aziją“ užsienio politikos krypties tęstinumą. J. Bideno administracija, tikėtina, daug aktyviau vystys bendradarbiavimą su Azijos regiono šalimis prekybos, investicijų ir gynybos srityse. Neatmestina, kad J. Bidenas gali grąžinti JAV į Ramiojo vandenyno partnerystės susitarimą, iš kurio JAV pasitraukė prezidentu tapus D. Trumpui.
J. Bideno teigimu, būtina persiderėti dėl dalies esamo susitarimo nuostatų, labiau pabrėžiant aplinkosaugos ir darbo rinkos standartų sritis, tačiau iš esmės šis formatas vertinamas kaip priemonė, galinti atsverti Kinijos regioninį dominavimą.
Didesnis JAV įsitraukimas į Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominius, politinius ir saugumo reikalus, tikėtina, sąlygos didėjantį Kinijos nepasitenkinimą. Papildomai situaciją gali paaštrinti griežtesnė J. Bideno pozicija žmogaus teisių klausimu. Žinant, kaip Kinija jautriai reaguoja į tokią kritiką, kurią laiko kišimusi į vidaus politikos reikalus, galima tikėtis, kad stipresnis žmogaus teisių problemų akcentavimas gali dar labiau komplikuoti dvišalius santykius.
Išsiskiriantis požiūris į tarptautines institucijas
D. Trumpo „America First“ politika reiškė, kad JAV iš esmės atsisakė pasaulio lyderės vaidmens. Tarptautiniai daugiašaliai formatai ir institucijos buvo smarkiai kritikuojamos.
Per savo kadenciją D. Trumpas pasitraukė iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos ir Europai svarbaus susitarimo su Iranu dėl branduolinės programos vystymo. COVID-19 viruso įkarštyje JAV taip pat išstojo iš Pasaulio sveikatos organizacijos. D. Trumpo administracijos veikimo laikotarpiu buvo sutrikdyta Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) veikla, kai JAV užblokavo Apeliacinės institucijos narių skyrimą ir padarė šią instituciją iš esmės neveiksnią.
Europos diplomatai taip pat reiškė nepasitenkinimą JAV atstovavimu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO), kurioje vis nepavyksta pasiekti susitarimo dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio iš esmės dėl stiprios JAV opozicijos. Galiausiai, D. Trumpas ne kartą išsakė kritiką dėl NATO, kadangi, jo vertinimu, ši organizacija yra naudingesnė Europai, bet ne JAV.
Jei J. Bidenas taptų prezidentu, JAV pozicija tarptautinių organizacijų ir institucijų atžvilgiu keistųsi iš esmės. Jis teigia, kad Amerika turi susigrąžinti lyderės vaidmenį pasaulyje, pabrėždamas institucionalizuoto bendradarbiavimo ir taisyklių svarbą. Taip pat keistųsi dabar Baltuosiuose rūmuose dominuojantis požiūris į ES ir NATO.
D. Trumpas transatlantinius santykius vertina, visų pirma, iš ekonominės perspektyvos. Atitinkamai Europa matoma labiau kaip konkurentė, o ne strateginė partnerė. Šiuo atžvilgiu, J. Bidenas tvirtai remia politinę ES idėją ir teigia, kad ES yra ne tik ekonominis blokas, bet ir taikos žemyne garantas. Jis taip pat yra stiprus NATO šalininkas, pabrėžiantis organizacijos svarbą užtikrinant saugumą ir demokratinę politinę sistemą.
JAV ir Europa – mažiau įtampos, bet sutarti dėl prekybos nebus lengva
D. Trumpo prezidentavimo laikotarpiu transatlantiniai santykiai tapo ypač komplikuoti. Kadencijos pradžioje įvesti importo tarifai plienui ir aliuminiui buvo taikomi ir ES šalims. JAV apmokestino iš ES importuojamą prancūzišką vyną, itališką sūrį ir kitas prekes. D. Trumpas nuolatos grasino įvesti importo mokestį ES automobiliams, kuris buvo grindžiamas nacionalinio saugumo argumentais. Jis taip pat reiškė didelį nepasitenkinimą dėl ES prekybos politikos ir rinkos uždarumo, sakydamas, kad šioje srityje ES yra „netgi blogiau už Kiniją“.
J. Bidenas, tikėta, palaikys gerokai glaudesnius ryšius su Europos šalimis ir sieks normalizuoti ekonominius ir prekybos santykius. Atitinkamai, prekybos karo grėsmė tarp ES ir JAV, kuri nuolat tvyrojo ore vadovaujant D. Trumpui, turėtų išnykti.
Taip pat neabejojama, kad JAV ir ES stiprintų politikos koordinavimą klimato kaitos klausimu, kadangi J. Bidenas yra pažadėjęs iš naujo prisijungti prie Paryžiaus susitarimo. Konstruktyvesnio JAV bendradarbiavimo su ES būtų tikimasi ir EBPO formate (pavyzdžiui, dėl skaitmeninių paslaugų mokesčio), Irano susitarimo rėmuose ir kitais klausimais.
Pasikeitus prezidentui taip pat galėtų būti sudarytos sąlygos ES ir JAV bendradarbiauti inicijuojant PPO reformą, kuri leistų padidinti šios institucijos efektyvumą. Vis dėlto sunku būtų tikėtis reikšmingo progreso šioje srityje, kadangi J. Bideno pramonės politikos kryptis gali būti sunkiai suderinama su PPO tikslu skatinti gilesnę tarptautinę ekonominę ir prekybinę integraciją.
J. Bideno JAV pramonės politika greičiausiai taip pat nebūtų palanki atnaujinti derybas tarp JAV ir ES dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės. Be to, tarptautinės prekybos srityje JAV, tikėtina, daugiau dėmesio skirtų Azijos valstybėms, įskaitant galimas derybas dėl Ramiojo vandenyno partnerystės, kadangi šiame regione JAV interesus veikia ne tik ekonominiai, bet ir geopolitiniai veiksniai, susiję su augančia Kinijos galia.
Jei J. Bidenas laimės rinkimus, JAV užsienio politika turėtų tapti nuoseklesnė ir geriau prognozuojama. Sumažėjęs neužtikrintumas dėl ateities bei laukiamas transatlantinių santykių normalizavimas, įskaitant šiuo metu egzistuojančias prekybos įtampas, galėtų prisidėti prie gerėjančių verslo lūkesčių. Popandeminiu laikotarpiu tai būtų papildomas veiksnys, galintis prisidėti prie ES, JAV bei globalios ekonomikos atsigavimo.
Stabilesnė tarptautinė aplinka būtų naudinga ir Lietuvai. Pirma, mažai atvirai ekonomikai prekybos įtampų tarp JAV ir ES neutralizavimas galėtų sąlygoti palankesnę išorės aplinką. Antra, mažos valstybės visada turi daugiau galimybių atstovauti savo interesams, kai egzistuoja aiškios tarptautinės taisyklės, kurių laikosi visos šalys. Trečia, didesnis užtikrintumas dėl tarptautinių institucijų Lietuvai būtų naudingas nacionalinio saugumo požiūriu, ypač dėl tvirtos J. Bideno pozicijos laikytis NATO įsipareigojimų.
