Mus supa daug reklamos, patrauklių pasiūlymų, savo patirtimi įvairiomis formomis besidalinančių kitų žmonių. Todėl nestebina ir tai, kad net ir iki tol lizingo ar būsto paskolos neturėjęs klientas, pirmą kartą kreipdamasis į banką, jau būna kažką ta tema girdėjęs: „Mačiau pasiūlymą, kad mokėdamas 200 eurų per mėnesį gali važinėti nauju automobiliu“ arba „Sako, imant būsto paskolą, labiau apsimoka linijinis grafikas.“
Taigi natūralu, kad kiekvienas, pirkdamas prekę arba paslaugą, nori geriausio pasiūlymo už geriausią kainą.
Mano atsakymas toks – vieno geriausio pasiūlymo nėra, bet yra tinkamiausias. Tinkamiausias pagal kliento būdą, poreikį, finansines galimybes, ateities planus ir perspektyvas. Žinoma, būtų galima apskaičiuoti matematiškai geriausią pasiūlymą, tačiau reiktų įvertinti visą sąlygų visumą. Niekur nepabėgsime nuo to, kad finansai itin susiję su žmogaus charakteriu, todėl ne visada tas matematiškai geriausias sprendimas yra ir patogiausias, o finansiniai nepamatuoti įsipareigojimai ilgainiui sukelia rimtų problemų.
Ir atvirkščiai – geriausias pasiūlymas nebūtinai tas, kuriame bankas skolina daugiausiai, o prisidėti savo lėšomis reikia minimaliai. Dažnai komerciškai patraukliausias nebūna pats geriausias matematiškai.
Suprantu, kad į klausimą dažnai norisi greito ir tiesaus atsakymo, bet prisiimant finansinius įsipareigojimus raskite finansų įstaigą, kuri kalbasi su Jumis – taip patys nesunkiai suvoksite vieno ar kito varianto subtilybes ir, tikėtina, pasirinksite paskaičiuotą ir finansine našta netapsiantį sau priimtiniausią variantą.
Skolintis ar nesiskolinti?
Klientų požiūris į bankus ir skolinimąsi labai skiriasi. Vieni yra nusprendę gyvenime neturėti paskolos ir pirkti tik susitaupę arba geriau nepirkti visai. Kiti klientai skolintųsi ir dar daugiau, jei tik bankas duotų, ir net turėdami problemų grąžinti esamus įsipareigojimus ieško būdų kaip pasiskolinti daugiau.
Skolinimasis nebus „vaikščiojimas peilio ašmenimis“, jei skolinsitės atsargiau, pavyzdžiui, sumokėsite didesnį pradinį įnašą, pasirinksite Jums šiuo metu priimtiną mėnesio įmoką, o ne tokią, kurią maksimaliai leidžia bankas, ir tik tam, kad kuo greičiau tą kreditą padengtumėte .
Taip pat itin svarbu apgalvoti, ar visu kredito laikotarpiu, t.y. ne tik šiandien, o ir už poros metų, galėtumėte tą turtą parduoti už didesnę kainą nei kredito likutis. Tokiu atveju, atsitikus nenumatytiems įvykiams – praradus darbą ar staiga išaugus išlaidoms, turtą bus galima parduoti pilnai padengiant kreditą ar išnuomoti.
Patariu realiau vertinti savo finansines galimybes, atsisakyti kažko dėl stabilesnės ateities ir suvokti skirtumą tarp „pagal skaičiuoklę dar galiu skolintis“ ir „pagal savo finansines galimybes galiu sau leisti“. Svarbu suprasti, kad nepaisant visų atsakingo skolinimo nuostatų, kurių laikosi bankai, pats klientas privalo atsakingai žiūrėti į savo ateitį, nes tik jis žino savo realias išlaidas, kurių negali įvertinti bankas ir neatskleidžia klientas, pavyzdžiui, vaikų popamokinė veikla, išlaidos hobiams ar pan.
Atlyginimai ne visada tik kyla, turto kainos ne visada tik auga, spekuliacinė veikla ne visada neša tik pelną, todėl pasvarstykite, kad galbūt būtiniausiems objektams, pavyzdžiui, namams, skolintis derėtų atsargiau.
Ar verta kliautis mažiausia kaina?
Jei nusprendėte skolintis, atrodytų, kad įvertinti skolinimosi kainą (palūkanas) gana paprasta – kuo kaina mažesnė, tuo geriau. Tačiau svarbu neužkibti ant mažiausios kainos kabliukų.
Pavyzdžiui, skolinimosi kainą reikia lyginti ne vadovaujantis reklaminiu šūkiu, skelbiančiu „jokių palūkanų“, bet sudedant visus su paskola susijusius mokesčius: palūkanas, administravimo ir kitus. Lyginame sudėdami visas per laikotarpį sumokėtas sumas su sumomis alternatyviu atveju. Tam jau kelerius metus naudojamas B-KKMN (bendra kredito kainos metinė norma) rodiklis, kurį pasiūlymuose ar sutartyse privalo nurodyti finansų įstaigos. Priklausomai nuo produkto specifikos, galima pasidomėti ir galimais mokesčiais sutarties eigoje, pavyzdžiui, išankstinio grąžinimo mokesčiu.
Beje, galbūt santykiai su finansų įstaiga, kompetentingi ir patariantys darbuotojai arba tiesiog geras aptarnavimas ilguoju laikotarpiu yra vertingiau, nei susigundyti vienkartiniu pigesniu, bet, anksčiau minėtais atvejais, prastesniu pasiūlymu.
Be to, reikia įvertinti, kad skolinantis mažesnę sumą finansavimo kainos skirtumas pinigine išraiška galbūt apskritai bus pakankamai nereikšmingas, palyginus su pastangomis ir laiku, kurį reikės įdėti ieškant pigesnio finansavimo sprendimo. Patogumas irgi turi savo vertę, apie kurią ne visi pagalvoja iš karto.
Tad nesusigundykite vien gera paslaugos kaina ir tik pačiu patraukliu finansavimo pasiūlymu, nors, iš tikrųjų, pats pirkinys jums ne pagal kišenę. Neužmirškite, perkate daiktą, o ne patrauklų finansavimo pasiūlymą.
Skirtingų finansavimosi produktų (automobilių lizingas, būsto kreditas) struktūroje kaina nėra tik vienintelis apsprendžiantis veiksnys – ne mažiau svarbu yra ir pradinės įmokos dydis ar priimtinas grąžinimo grafiko laikotarpis.
Ir galiausiai, neužmirškite, kad dažniausiai finansavimo produktas yra tik pagalba įsigyjant pagrindinį objektą – daiktą, automobilį ar butą. Kartais žmonės taip pasineria ieškodami patraukliausio ir pigiausio finansavimo pasiūlymo, kad mažiau dėmesio skiria į patį perkamą objektą.
Juk džiaugsmą ir pasitenkinimą, arba atvirkščiai – blogas emocijas ir gailestį dėl blogo sprendimo, galiausiai sudarys ne finansavimo palūkanų norma, bet, pavyzdžiui, įsigytas ir kasdien naudojamas techniškai tvarkingas automobilis, šeimos poreikius atitinkantis ir vertę išlaikantis būstas ar kitos įsigytų objektų savybės. Todėl negailėkite dėmesio pagrindiniam pirkiniui, nes daugeliui atvejų jame slypi galimi praradimai ar laimėjimai, o tik po to jam įsigyti pasirinksite patogų finansavimosi būdą.
