Kokios gi tos pagrindinės pamokos? Svarbiausia, ūkinės veiklos ribojimai turi būti proporcingi rizikai, o kompensaciniai mechanizmai – skaidrūs ir paprasti įgyvendinti. Greitas sprendimas yra efektyvus tik tada, kai jis ne tik greitai priimamas, bet kai jį galima greitai realizuoti. Dauguma karantino padarinių švelninimui skirtų priemonių įvėlė žmones ir įmones į lėtą bei beprasmišką biurokratiją, suskaldė visuomenę. Tai neturėtų pasikartoti. Deramas valdžios institucijų atsakas į pandemiją yra toks, kuris mažina žmonių nesaugumą ir neapibrėžtumą.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas atliko analizę, kaip prasidėjus pandemijai šį pavasarį ir vasarą buvo priimami sprendimai, ribojantys ūkinę veiklą, ir apibendrino pamokas, kurios padėtų valdžios institucijoms išvengti skaudžių klaidų ateityje.
Suprantama, kad situacija buvo neeilinė, ir priimant sprendimus norėta sutaupyti kiekvieną valandą. Tačiau valdžios sprendimai turi sverto galią, ir laiko taupymas, kai nepamąstoma apie pasekmes, gali kainuoti visuomenei tūkstančius valandų beprasmių veiksmų, nerimo ir biurokratinių reikalavimų vykdymo. Todėl net ir ekstremalioje situacijoje teisėkūros procesas turi likti skaidrus ir tikslingas – būtina atlikti bent supaprastintą rengiamų sprendimų poveikio vertinimą, nagrinėti alternatyvas, būtina numatyti skubotai priimtų sprendimų stebėseną, kad padarytos klaidos būtų kuo greičiau išsiaiškintos ir taisomos. Visuomenei svarbu žinoti ribojimų galiojimo terminą arba atšaukimo sąlygas. Ruošiantis antrajai pandemijos bangai, tikslinga įteisinti telemedicinos, užtikrinti nuotolinio vaistų įsigijimo ir kitas žmonių sveikatai palaikyti būtinas paslaugas.
Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, riboti ūkinės veiklos laisvę galima tik įstatymu. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžia būtinybę ekstremalioje situacijoje laikytis bent supaprastintų teisėkūros procedūrų. Tad siekiant kuo lengviau atlaikyti antros pandemijos bangos iššūkius reikėtų laikytis šių principų:
· Priimant sprendimą numatyti jo įgyvendinimo stebėseną, tobulinimo galimybes, atsakingus asmenis ir institucijas.
· Numatyti galiojimo laiką arba galiojimo pabaigos sąlygas, kad išnykus ekstremalioms aplinkybėms, būtų sklandžiai ir skaidriai grįžtama prie įprastų veiklos sąlygų.
· Kai laiko spaudimas neleidžia konsultuotis su visuomene visais svarbiais klausimais, tikslinga iš anksto numatyti konsultavimąsi su patariamosiomis grupėmis, kurias sudarytų su numatomu įvesti reguliavimu susijusių sričių ekspertai. Jos turi būti suformuotos iš anksto. Turėtų būti nustatyta pareiga įvykdyti operatyvų supaprastintą konsultavimąsi su ekspertais.
· Priimti sprendimai dėl padarinių kompensavimo ir sušvelninimo turėtų veikti greitai ir automatiškai, t. y. taip, kad jų įgyvendinimas nereikalautų papildomų administravimo išteklių. Pavyzdžiui, kad dėl teisės akto įgyvendinimo ūkio subjektams nereikėtų kreiptis ar pagrįsti kreipimosi, o valstybės institucijoms – nagrinėti, priimti arba atmesti prašymus.
Pabaigai, bene svarbiausias pandemijos pamokų aspektas: panaikinus perteklinius ūkinės veiklos reguliavimus, ūkio subjektai galėtų ne tik lengviau atlaikyti naujus su COVID–19 krize susijusius iššūkius, bet ir įgytų Lietuvos gerovę lemiantį konkurencinį pranašumą. Esamų reguliavimų peržiūra ir jų sisteminis mažinimas krizės atveju sudaro sąlygas įmonėms greičiau reaguoti į vartotojų poreikius, priimti greitus ir inovatyvius sprendimus, kurių reikalauja ekstremali situacija, padeda rastis naujoms veiklos formoms, produktams bei paslaugoms, logistikos grandinėms, darbo organizavimo modeliams. Kryptingas dereguliavimas padidintų Lietuvoje gaminamų prekių ir paslaugų konkurencingumą užsienio rinkose bei padėtų pritraukti investicijų, kurios dabar yra kaip niekad mobilios ir ieško saugių uostų.
