Nors nuo kitų Europos Sąjungos šalių vis dar gerokai atsiliekame, tačiau draudimo rinka Lietuvoje auga. Tiesa, gerokai dažniau draudžiame turtą, o ne rūpinamės šeimos finansine apsauga ar užsitikriname pajamas, jei sunkiai susirgtume ar patirtume traumą.
Viena to priežasčių galėtų būti finansinio raštingumo trūkumas. Draudimo tradicijos mūsų šalyje vis dar formuojasi, todėl natūralu, kad vartotojams kyla daug klausimų. Tad ką daryti tiems, kurie siekia pasirūpinti savo ir artimųjų finansiniu saugumu? Siūlau pradėti nuo penkių svarbiausių klausimų. Atsakymai į juos padės geriau suprasi savo poreikius ir pasirinkti tinkamą draudimo sprendimą.
Kokie yra mano poreikiai?
Pirmasis klausimas, į kurį turėtumėte atsakyti prieš sudarydami draudimo sutartį – ko siekiate drausdamiesi? Nuo atsakymo priklausys, kokią draudimo rūšį turėtumėte pasirinkti.
Galima išskirti dvi gyvybės draudimo rūšis: draudimą nuo rizikos ir investicinį gyvybės draudimą. Draudimas nuo rizikos – finansinei apsaugai nelaimės atveju skirtas draudimas. Juo apsidraudę užsitikrinsite, kad, ištikus nelaimei (pvz., sunkiai susirgę, patyrę traumą ar kt.), jūs ar jūsų artimieji gautų sutartyje nustatytą draudimo išmoką.
Investicinis draudimas skirtas lėšoms kaupti. Šiuo atveju mokamos įmokos investuojamos, gali būti gaunama finansinė grąža, o lėšos išmokamos sutartyje nustatytu laiku, pvz., sulaukus pensinio amžiaus arba pilnametystės (jei kaupiama vaiko ateičiai).
Šįsyk išsamiau pakalbėkime apie draudimą nuo rizikos. Aptarkime esminį klausimą.
Ar man apskritai reikia draudimo?
Norint nustatyti draudimo poreikį, reikėtų apgalvoti tam tikrus savo gyvenimo aspektus. Čia gali padėti atsakymai į keletą paprastų klausimų:
ar turite finansinių įsipareigojimų (pvz., būsto kreditą, paskolą studijoms, vartojimo kreditą ar kitų skolų), kuriuos nelaimės atveju paveldėtų jūsų artimieji? Ar jūsų santaupų pakaktų šiems įsipareigojimams padengti?
ar turite nepilnamečių vaikų ar kitų nuo jūsų finansiškai priklausomų asmenų, pvz. senyvo amžiaus tėvus, kuriems reikalinga jūsų finansinė pagalba?
ar jūsų pajamos svarbios šeimos biudžetui? Svarstant, ar artimieji susidorotų su užgriuvusiais finansiniais iššūkiais netekę vieno iš šeimos narių pajamų, reikėtų atsižvelgti ir į trumpą laikotarpį, ir į ilgalaikę perspektyvą – galimybes patenkinti ne tik būtiniausius išlaikomų asmenų poreikius, bet ir, pvz., užtikrinti kokybišką vaikų išsilavinimą.
jei dirbate savarankiškai, ar gautumėte iš „Sodros“ ligos išmoką ar neįgalumo pensiją?
Taip pat reikėtų įvertinti, kokio dydžio santaupas esate sukaupę. Ar sunkios ligos arba traumos atveju jų pakaktų pragyvenimui ir reikiamoms gydymo paslaugoms įsigyti? Kiek laiko jūsų išlaikomi asmenys galėtų išgyventi iš paveldėtų santaupų jūsų netekties atveju?
Kurį šeimos narį drausti pirmiausiai?
Čia galioja auksinė taisyklė – pasirūpink savimi, kad galėtum pasirūpinti kitais. Juk net prieš skrydį nurodoma, kad prireikus deguonies kaukę pirmieji turėtų užsidėti tėvai, o tuomet uždėti ją vaikui. Taip pat ir su draudimu.
Draudimu nuo rizikos pirmiausiai turėtų apsidrausti šeimos maitintojas, kurio pajamų netekimas turėtų didžiausią įtaką šeimos finansiniam stabilumui, gebėjimui vykdyti finansinius įsipareigojimus. Šiais laikais daugelio šeimų finansinė gerovė priklauso nuo abiejų suaugusių šeimos narių pajamų. Kiekvieno indėlis į šeimos biudžetą yra svarbus, todėl siekiant, kad vienam iš šeimos narių laikinai ar visam laikui praradus darbingumą šeima nesusidurtų su nepakeliamais finansiniais sunkumais, reikėtų draustis abiem šeimos išlaikytojams.
Nuo kokios rizikos draustis?
Prieš drausdamiesi, apgalvokite, nuo kokios rizikos (mirties, kritinių ligų, sunkių traumų, laikino ar nuolatinio nedarbingumo ir kt.) norite apsidrausti. Nutarkite, ar siekiate pasirūpinti savo ar artimųjų finansiniu saugumu atsitikus nenumatytiems įvykiams. Pasirinkę keleto rūšių draudimo apsaugą, būsite finansiškai apsaugoti įvairiose gyvenimo situacijose.
Gyvybės draudimas skirtas šeimos apsaugai. Netekus šeimos maitintojo, draudimo išmoka kompensuotų negautas tam tikro laikotarpio pajamas, padėtų artimiesiems prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių.
Apsidraudus nuo kritinių ligų, sunkių traumų ir nuolatinio nedarbingumo draudimo išmoka būtų išmokama pačiam apdraustajam ir galėtų būti skirta gydymo, reabilitacijos išlaidoms ar negaunamoms pajamoms kompensuoti tuo laikotarpiu, kol asmuo negali dirbti.
Norėdami apsispręsti, nuo kokios rizikos verta draustis, atsižvelkite į savo gyvenimo būdą, įpročius ir profesijos ypatumus. Įvertinkite, ar dėl darbo specifikos arba pomėgių kyla didesnė rizika patirti traumą.
Kokią draudimo sumą pasirinkti?
Į draudimo išmoką nederėtų žiūrėti kaip į moralinę kompensaciją nelaimės atveju. Draudimo sumą reikia rinktis labai racionaliai, atsižvelgti į individualią situaciją – išlaikomų asmenų skaičių, indėlio į šeimos biudžetą svarbą ir kt.
Netekus vieno iš šeimos maitintojų, prisitaikymas prie pasikeitusios padėties gali užtrukti keletą metų. Gyvybės draudimo išmoka šiuo laikotarpiu turėtų kompensuoti negautas pajamas.
Susirgęs sunkia liga ar patyręs traumą asmuo gali iškristi iš darbo rinkos keleriems metams, tad renkantis draudimo nuo kritinių ligų ar traumų sumą reikėtų apskaičiuoti, kaip šiuo laikotarpiu sumažėtų gaunamos pajamos. Taip pat svarbu įvertinti ir papildomai atsirasiančias išlaidas gydymui ir reabilitacijai, pvz. nekompensuojamiems vaistams, papildomiems tyrimams, gydymui užsienyje ir panašiai.
Į tėvų pajamas reikia atsižvelgti ir draudžiant vaikus, kadangi sunkiai susirgus vaikui, vienam iš tėvų dažnai tenka atsisakyti darbo, kad galėtų slaugyti savo atžalą.
Įsigyjant vaistus rekomenduojama pasitarti su gydytoju ir vaistininku. Renkantis draudimą taip pat vertėtų pasitarti su draudimo konsultantu, kuris padės įvertinti konkrečią situaciją ir pasirinkti geriausiai individualius poreikius atitinkantį draudimą.
